Taip pat siūloma, kad informacija apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintojo apdovanojimus, gamybos technologijas ir tradicijas ne gėrimo gamintojo svetainėje nebūtų laikoma reklama.
Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio, o gėrimai yra skirstomi tiek pagal tipą, tiek pagal stiprumą. Pasak jos, pasiūlymu būtų panaikinta dalis vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, įvedant tik tris, kurias nulemtų gėrimų stiprumas.
„Šiuo metu mugėse ir masiniuose renginiuose galima prekiauti tik alumi ir sidru, kuris yra iki 7,5 laipsnio stiprumo. Tačiau neleidžiama prekyba kitais alkoholiniais gėrimais, tokiais kaip vynas, putojantis vynas, midus, likeriais, silpnais alkoholiniais kokteiliais. Tai pati logika yra rišti sistemą ant laipsnio, kad būtų vienodesnė, aiškesnė. Nes dabar turime išskaidymą pagal laipsnius, gėrimo rūšį“, – Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu teigė I. Valeškaitė.
„Siekiant aiškesnės licencijavimo sistemos, yra sumažinamas vienkartinių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius. Bei yra suvienodinamos pagal licencijas leistinos alkoholinių gėrimų koncentracijos“, – pridūrė ji.
Taip pat viceministrė paminėjo, kad dabartinis alkoholio reklamos draudimas reiškia, jog tokios platformos ir alkoholio pardavimo tarpininkės, kaip „Bolt Food“ negali pateikti su alkoholiu susijusios informacijos. Todėl siūloma tokius apribojimus iš dalies pašalinti.
„Išplečiamas išimčių, kas yra laikoma reklama sąrašas. Tai šiuo metu galioja absoliutus reklamos draudimas, numatant tik tai, ką galima paskelbti, numatant privalomą ženklinimo informaciją, kilmės šalį, gamintoją. Ir šią informaciją galima skelbti tik gamintojų ir prekiautojų svetainėse“, – aiškino ji.
Posėdžio metu iškėlus klausimą, ar toks apribojimų palengvinimas galėtų būti taikomas tik gamintojams, parduodantiems savo gaminius, I. Valeškaitė atsakė, kad Europos Sąjungos (ES) teisė neleidžia tokių apribojimų. Be to, pasak jos, dalis gamintojų tiesiog nepardavinėja savo produkcijos, tai daro per tarpininkus.
„Iš tikrųjų, toks apribojimas, tik savo gaminių, negalimas ES kontekste. Tikėtina, kad tie kanalai įvežtinės produkcijos yra susiformavę. Be to, ne visi gamintojai yra nusiteikę prekiauti tiesiogiai ir kai kurie mieliau parduotų tarpininkams“, – sakė I. Valeškaitė.
