Algirdas Kaušpėdas. Velykos. Prasmės diktatūra

Kažkas manyje yra, kas neduoda ramybės, verčia nerimauti, aiškintis. Tas kažkas sėdi labai giliai, galiu pasakyti, pačiame mano esybės pagrinde – mano dvasioje. Taip, šis žodis geriausiai tinka apibūdinti tą neapčiuopiamą, tik nujaučiamą, ko gero, metafizinę vietą. Ne, tai ne sąžinė – su sąžine susižinau. Čia kažkas kita – paslaptinga manyje budinti sąsaja su nežinia.