Didžiuliu smūgiu Darbo partijai šią situaciją vadinantis partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarsto net ir radikaliausius scenarijus dėl partijos ateities.
Tuo metu teisininkas Romualdas Drakšas įvardijo labiausiai tikėtiną versiją, dėl kokių V.Uspaskicho veiksmų partijos būstinėje prireikė kratų.
A.Mazuronis: būtų buvę vyriška ir garbinga informuoti kitus asmenis
Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų.
„Darbiečių“ lyderis A.Mazuronis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ neslėpė pasipiktinimo dėl dar vieno tamsaus šešėlio virš partijos.
„Iš vieno šūdo sėkmingai plaukiame į kitą šūdą ir žiūrime, kiek dar užteks jėgų bandyti kažką daryti“, – kalbėjo partijos lyderis.
A.Mazuronio manymu, kratos partijos būstinėje, pradėtas teisinis procesas stipriai paveiks pačią partiją.
„Pirmiausiai tai stipriai demotyvuoja partijos narius, Seimo narius, vadovybės narius, kurie neturi nieko bendro su tuo, kas vyksta, kuriems tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus“, – piktinosi jis.
Be to, „darbiečių“ lyderis įsitikinęs, kad partiją paveiks ir reputacine prasme.
„Nors su partijos veikla neturi nieko bendro, vis tiek partijai tai neigiamas krūvis, o to neigiamo krūvio mes, kaip Darbo partija, turime pakankamai daug. Pasekmės bus, klausimas, kokius sprendimus priimsime toliau ir kaip toliau organizuosime savo veiklą“, – pabrėžė jis.
Ketvirtadienio vakarą šaukiamas Darbo partijos tarybos posėdis, kurio metu partijos nariai svarstys visus galimus politinės ateities scenarijus – net ir galimą partijos uždarymą.
„Priiminėsime keletą sprendimų, tiek susijusių su buvusiu pirmininku, tiek apskritai padiskutuosime apie savo perspektyvas, kaip mes jas matome, kaip gyvavimą matome, ir kiek dar energijos yra veikti ir daryti kažką tokiomis aplinkybėmis, kuriomis veikiame“, – neslėpė jis.
Su pačiu Darbo partijos įkūrėju V.Uspaskichu A.Mazuronis pasakojo po šio įvykio nesikalbėjęs, o ir prieš jį paskutinį kartą kalbėjosi ganėtinai seniai – partijos būstinėje, kuomet europarlamentaro teiravosi, ar dar kartą kandidatuos į EP.
„Man atrodo, kad žmogui, kurio atžvilgiu yra vykdomi vienokie ar kitokie veiksmai, kai jis žino, kad jie yra vykdomi, būtų vyriška ir garbinga iš jo pusės informuoti kitus asmenis, kurie susiję su tuo ar gali tapti susiję, kai atsitinka tokia situacija, kokia atsitiko. Deja, jokios informacijos gavęs nebuvau“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Teisininkas: nebūtina žongliruoti milijonais
Savo ruožtu teisininkas R.Drakšas laidos metu kalbėjo, kad dažniausiai fiziniai asmenys, kurių atžvilgiu vykdomi procesiniai veiksmai, apie juos ir nežino.
„Kratų prasmė ir yra atlikti jas greitai, kad negalėtų niekas pasiruošti ir sunaikinti kokių nors duomenų ar dokumentų, todėl jos dažniausiai ir daromos niekam nepranešus, staiga, ekspromtu, važiuojant ir darant. Abejoju, ar tas fizinis asmuo žinojo apie tyrimo veiksmus“, – kalbėjo R.Drakšas.
Tuo metu A.Mazuronis teigė esąs tikras, kad V.Uspaskichas žinojo, tačiau nedetalizavo, kodėl taip mano.
Vertindamas atliktas kratas Darbo partijos būstinėje teisininkas teigė, kad tai – elementarūs procesiniai veiksmai.
„Jie nereiškia, kad Lietuvoje kažkoks tyrimas vyksta – tikėtina, kad tyrimas pradėtas ne Lietuvoje, tiesiog tuo pavedimu Europos prokuratūra ir Europos prokurorai, kurie vadovauja, čia atliko procesinius veiksmus.
Tai yra labai normalus dalykas, nieko jis per daug nereiškia, ir nebūtinai jis susijęs su Darbo partija – tai galėjo būti dėl elementaraus fizinio asmens veiksmų, kuris dabar yra buvęs pirmininkas, ir nieko bendro neturi su pačia Darbo partija. Krata ir poėmis gali būti daromi bet kur, bet kokiose patalpose“,– nurodė jis.
Paklaustas, ką V.Uspaskichas galėjo nuveikti EP, kad būtų prireikę kratų Darbo partijos būstinėje, teisininkas gali tik spėti iš savo praktikos pagal tai, kada ir kas tokius veiksmus įprastai atlieka.
„Mano spėjimu, logiškiausia, kad tai veika, susijusi su kokiais nors korupciniais veiksmais“, – spėjo R.Drakšas.
O koks galėtų būti galimos korupcijos mastas – sunku nuspėti.
„Kiekviena nusikalstama veika yra svarbus dalykas ir ji yra tiriama. Jeigu mano spėlionė yra teisinga, tai čia nebūtina žongliruoti milijonais – tai gali būti kokie nors elementarūs susitarimai dėl kažkokio balsavimo, dėl kokio nors neteisėto lobizmo, kokių nors interesų stūmimo“, – įvardijo teisininkas.
Tuo metu visuomenė apie galimo nusikaltimo pobūdį, anot jo, sužinos tada, kai prokuratūra nuspręs tai paviešinti.
„Kai viešumas nebekenks ikiteisminiam tyrimui. Viešumas pats savaime yra gėris, kol nepradeda nešti blogio. Todėl prokuratūra vertina visa tai, ar tas viešas išstojimas nepakens ikiteisminiam tyrimui, ar jie turi dar kokių nors veiksmų nusimatę.
Kai jie visa tai įvertins, tada ir tikėsimės – tai gali būti ir rytoj, ir kitą mėnesį“, – pastebėjo jis.
