„Vyriausybė ambasadorių paskyrime dalyvauja tik paskutinėje stadijoje, po to, kai yra gaunami agremanai, kai jau yra sutarta tarp institucijų, kurios dalyvauja. (...) Tai aš žinau tiek, kad tai yra procese, bet daugiau komentuoti nenorėčiau dėl su tuo susijusių asmenų reputacijos“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda kovo viduryje teigė, kad dėl naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu iš esmės jau yra sutarta.
Prezidentui ir užsienio reikalų ministrui po ilgų diskusijų buvo pavykę sutarti dėl ambasadoriaus Lenkijoje. Visgi, kaip informavo Prezidentūra, šis kandidatas atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.
ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.
Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimo.
Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno, kuris kovo mėnesį buvo atšauktas iš pareigų.
Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai, baigusis kadencijai, buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.
Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.
