„VSD, atlikęs detalesnį Laikinosios komisijos išvadų vertinimą, priims sprendimus dėl tolesnių teisinių priemonių pasitelkimo, kad būtų apginta VSD, kaip žvalgybos institucijos, teisė ir pareiga užtikrinti nepriklausomą jos veikimą, svarstoma dėl VSD dalykinės reputacijos gynimo teisės aktų nustatyta tvarka“, – rašoma išplatintame pranešime.
„VSD palaiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros poziciją, pritaria jos kreipimesi, adresuotame Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, išdėstytiems teiginiams ir mano, kad buvo nepaisyta nešališkumo principo Laikinosios komisijos veiklos metu“, – nurodo VSD.
Išplatintoje departamento pozicijoje teigiama, jog nepaisant suformuotų ir apibrėžtų tyrimo ribų, parlamentaro Vytauto Bako vadovaujama komisija viršijo savo įgaliojimus, pasisakydama apie žvalgybos funkcijas, tvarkant asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog komisija negali spręsti dėl informacijos įslaptinimo ar išslaptinimo procedūrų – tai, anot departamento, yra paslapčių subjektų teisė.
„Be to, spręsti iškylančius klausimus dėl informacijos įslaptinimo, išslaptinimo pavesta paslapčių subjektams, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, taigi, laikinajai komisijai nebuvo ir negalėjo būti pavesta atlikti žvalgybos institucijos įslaptintos informacijos įslaptinimo pagrįstumo vertinimo, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normoms“, – pažymi departamentas.
VSD akcentuoja, kad komisijos metami kaltinimai, esą komisijai nebuvo teikiama jos funkcijas vykdyti reikalinga informacija, metami nepagrįstai.
„Akcentuotina, kad su detalia informacija susipažino žvalgybos institucijų išorinę kontrolę atlikti įgalinta institucija – Žvalgybos kontrolierius, kurio parengtas išvadas Laikinoji komisija ignoravo“, – pabrėžia departamentas.
Departamentas taip pat nurodo, jog laikinosios komisijos išvados remiasi neobjektyviais duomenimis.
„Išvadose nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti teiginius, kad VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais buvo renkama žvalgybinė informacija 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti išvadą, kad VSD bendradarbiauja su tam tikrais žiniasklaidos atstovais ir jiems perduoda informaciją ir pan.“ – pažymima pranešime.
Todėl komisijos išvados, VSD vertini, neatlaiko kritikos dėl jų atitikties teisės aktams.
„Ne tik faktinės aplinkybės interpretuojamos vienpusiškai, nesant objektyvių tokias interpretacijas pagrindžiančių duomenų, tačiau ir teisės aktai taikomi klaidingai, daromos akivaizdžios teisės aktų taikymo klaidos“, – nurodo departamentas.
„VSD dėjo visas pastangas, kiek tai leidžia teisės aktai, teikti išsamią informaciją Laikinajai komisijai jai Seimo nutarimu nustatytos kompetencijos ribose, buvo atsakyta į visus paklausimus dėl informacijos pateikimo“, – teigia departamentas.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota
G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.
