„Mes neformulavome tokių teiginių, pasiūlymų. Čia jau yra atskirų Seimo narių galbūt klausimas. Mūsų reikalas buvo atsakyti į klausimus. Toliau mes šito klausimo dėl apkaltos ar ar kažko nekeliame ir to nesvarstėme“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė komisijos narys konservatorius Bronislovas Matelis. Jam antrino ir Seimo konservatorių frakcijos kolega Matas Maldeikis, pažymėdamas, kad komisija siekė atsiriboti nuo politinių klausimų.
„Apkalta yra ir politinis klausimas. Mes kalbame apie komisiją, kuri kiekvieną savo sakinį turi pagrįsti įrodymais. Mes tikrai nepolitikavome ir šiuo atveju mes atstūmėme visas emocijas ir politinius žaidimus“, – akcentavo M. Maldeikis.
„Kaip tai vertins parlamentas, jau yra parlamento klausimas. Ne mūsų kompetencijų klausimas. Mes atlikome savo užduotį atlikdami tyrimą ir atsakydami į klausimus. Tai yra du skirtingi klausimai, kurių nereikėtų maišyti“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu konservatorius Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad komisijos išvada nėra implikuojama apkaltos procedūros pradžia.
„Norėčiau šiek tiek paaiškinti procedūrinius dalykus. Mūsų išvada, nors mes konstatuojame, kad prezidentas sulaužė įstatymą ir galimai sulaužė priesaiką, tai nėra tas dokumentas, kuris implikuoja apkaltos procedūros startą. Apkaltos procedūra tokiu atveju prasideda nuo parašų surinkimo Seimo salėje, tam turi būti sudaryta atskira komisija, ji turi atlikti savo darbą, turi būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir pan.“, – sakė A. Vyšniauskas.
„Mes turime tam tikrą problemą visoje šioje diskusijoje, dėl ko ji yra beprasmiška, kad iki prezidento priesaikos pabaigos liko trys mėnesiai“, – taip pat pažymėjo politikas.
Visgi, pasak A. Vyšniausko, į klausimą, ką daryti situacijoje, kai apie prezidento nusižengimus sužinoma jo kadencijos pabaigoje, dar reikės atsakyti.
„Reikėtų konstitucinės teisės ekspertams ir tam pačiam Konstituciniam Teismui užduoti klausimą – ką daryti. Ką daryti tokiu atveju, kai tu priesaikos finiše sužinai, kad prezidentas galbūt padarė tam tikrų nelabai gerų dalykų“, – teigė A. Vyšniauskas.
„Tai šitą konstitucinį galvosūkį, manau, kad Seimas turės išnarplioti ir padėti atsakyti į klausimą“, – akcentavo jis.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis. Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota
G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.
