L. Z. Ruseckienė – plačiai žinoma mokslininkė tiek literatūros pedagogikos darbais, tiek novatorišku jaunų lituanistų ugdymu.
Ji išleido pirmąjį Respublikoje lietuvių literatūros mokymo metodikos vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams, parengė mokymo metodinių leidinių.
Liuda Zinaida Ruseckienė 2007 m. buvo įvertinta aukšta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Literatūros pedagogika (1998–2004 m.)“.
Per visą savo mokslininkės karjerą (disertacija Probleminis mokymas rašytojo kūrybos analizės sistemoje (Maironio, J. Janonio ir S. Nėries poezija 9–11 klasėse buvo apginta 1973 m.) L. Ruseckienė išleido per dešimtį knygų literatūros mokymo klausimais.
L. Ruseckienės monografija Literatūros pedagogikos studijos (2001) – susistemintas ir kartu aprėpiantis visą pedagoginį procesą veikalas, naudotas ir naudojamas Lietuvos aukštosiose mokyklose, kurios rengia lietuvių kalbos ir literatūros filologus.
Mokslininkė parašė per 100 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimų respublikinėse bei sąjunginėse mokslinėse konferencijose, dalyvavo Švietimo ministerijos mokslinės-metodinės tarybos veikloje.
L. Z. Ruseckienės mokslinių tyrimų laukas neapsiribojo tik literatūros pedagogika, mokslininkė tyrė ir skelbė straipsnius paraliteratūros (autobiografija, memuarai, dienoraščiai, laiškai, interviu, nekrologai) tema.
Mokslininkė ir pedagogė gimė 1934 vasario 16 d. Pačiaunės kaime, Zarasų rajone. Mokėsi Dusetų vidurinėje mokykloje, kur 1960 metais baigusi Vilniaus universitetą ir dirbo. K. Būgos vidurinėje mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.
Baigusi aspirantūrą, 1972 metais buvo paskirta į tuometinį Klaipėdos muzikos fakultetą vyr. dėstytoja. Nuo 1978 metų docentė; 1989 metais išrinkta eiti profesorės pareigas.
1982–1989 metais L. Z. Ruseckienė buvo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėja, Klaipėdos fakultetų Mokslo tarybos narė, 1991–1997 metais – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Mokslo tarybos narė.
Profesorė nusipelniusi kaip literatūros studijų mokslinė vadovė, daugeliui atvėrusi sudėtingą grožinės literatūros pažinimo ir analizės kelią.
Itin produktyviai ir vaisingai profesorė bendradarbiavo su literatūrologijos ir teatrologijos magistrantais, kurių didelė dalis darbų buvo publikuojama žurnale Gimtasis žodis.
Mokslininkė buvo kviečiama dirbti įvairiose komisijose kaip lietuvių literatūros mokymo metodikos specialistė, skaitė specialius kursus Vilniaus ir Šiaulių pedagoginiuose institutuose, Vilniaus universitete.
Būdama ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros sekcijos narė, dirbo įvairiose ministerijos komisijose, talkindama vidurinių mokyklų lituanistams. Profesorė buvo žurnalų Res humanitariae, Gimtasis žodis redkolegijų narė.
Kolegos ir absolventai ją atsimins kaip gebančią moterišką eleganciją derinti su profesiniu dalykiškumu ir didžiule meile darbui ir studentams.
