„Aš didelės prasmės šiame įstatyme, kuris ne kartą teiktas, ne kartą Seime registruotas, aš nematau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė akcentuoja, kad po daugiau nei trijų nepriklausomybės dešimtmečių ši iniciatyva yra praradusi savo aktualumą.
„Nuskambėjusios Lietuvos Respublikos prezidento istorijos tai niekaip ir nepaveiktų, kadangi eina kalba apie tam tikras pozicijas užėmusius asmenis, kurie, mes puikiai suprantame, kad po trijų dešimtmečių jau ir nebedalyvauja aktyvioje politikoje. Tai aš, manau, kad tai daugiau toks deklaratyvus įstatymas“, – sakė Seimo pirmininkė, referuodama į praėjusiais metais netikėtai paaiškėjusią žinią, kad prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje taip pat buvo įstojęs į LKP.
V. Čmilytė-Nielsen teigia mananti, kad politikai svarbius savo biografijos faktus turėtų pateikti savanoriškai.
Seimui antradienį ketinama pateikti įstatymo projektą, kuriuo siekiama LKP teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją. Jei projektui būtų pritarta, vadovaujančias pozicijas LKP užėmusiems jos nariams būtų apribotos galimybės dalyvauti Lietuvos politinėje ir diplomatinėje veikloje.
Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą anksčiau pasisakė vertinantys kritiškai. Pasak jų, šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę.
Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
