Įprastai apie savo politinę praeitį nedaugžodžiaujantis, ją „jaunatviško entuziazmo“ klaida vadinantis L.Kasčiūnas penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ išsamiai papasakojo, kaip atrodė jo politinio kelio pradžia.
L.Kasčiūnas: pripažįstu savo klaidą
Penktadienį daugiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos neskirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L.Kasčiūno į krašto apsaugos ministrus.
Pasak kreipimosi autorių, šio politiko vertybės prieštarauja žmogaus teisėms – L.Kasčiūnas ne tik pasisako prieš partnerystės įteisinimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą, bet anksčiau priklausė žinomo neonacio Mindaugo Gervaldo, turėjusio Murzos pavardę, partijai, pagarsėjusiai išpuoliais prieš žydus.
Kas patrauklaus L.Kasčiūnui buvo M.Murzos partijoje?
Laidoje „24/7“ L.Kasčiūnas pabrėžė, kad savo politinį kelią jis pradėjo labai anksti – dar būdamas 16 metų.
„Mano šeimoje visada buvo stiprios patriotinės tradicijos. Mano tėvas visada buvo užkietėjęs Lietuvos laisvės lygos, Antano Terlecko rėmėjas. Tiesi linija už nepriklausomybę.
Tai formavo mano tiesios linijos tvirtai laikytis savo pozicijų tam tikrą gyvenimo būdą, gyvenimo pasaulėžiūrą. Ir aš tikiu, kad laikausi tam tikrų savo vertybių.
Tais jaunystės laikais truputį nuėjau ten, kur reikėjo nenueiti – aš iš karto atsiprašau, pripažįstu klaidą, tikrai dabar balsuočiau už narystę Europos Sąjungoje“, – laidos metu kalbėjo L.Kasčiūnas.
Visgi, L.Kasčiūnas tikino niekada nebuvęs „Nacionalsocialistų“ partijos nariu.
„Gerai atsimename Rimantą Smetoną – jis buvo tautininkų vadas, o pasitraukęs iš tautininkų, jis įkūrė nedidelę, pagreičio neįgavusią „Lietuvos nacionaldemokratų partiją“, kuri buvo už NATO, bet abejojo naryste Europos Sąjungoje.
Tai yra 1998 metai, man buvo 16 metų, ir aš tapau jaunesniojo sparno vienu iš lyderių. Mes bendravome su britų konservatoriais, kurie buvo labiau prieš Europos Sąjungą, bet visą laiką už NATO, ir taip toliau“, – aiškino jis.
O tada, 2000 metais, R.Smetona pralaimėjo Seimo rinkimus ir pasitraukė iš politikos, o jo vietą partijoje užėmė Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka, o L.Kasčiūnas tapo jo pavaduotoju.
„Man tada buvo 19 metų. Ir jie susitarė su Mindaugu Murza, kuris tuo metu nebuvo įregistruotos partijos narys, kad jis su grupe žmonių įstoja, ir jie rotuojasi lyderystę. Ir 2002 metais, kai man buvo jau 20 metų, Mindaugas tapo tos partijos vadovu, o 2003 metais aš jau baigiau veiklą“, – paaiškino L.Kasčiūnas.
S.Skvernelis: klausimų kelia tik viena aplinkybė
Ar tokios L.Kasčiūno biografijos detalės darytų įtaką skiriant arba neskiriant jo į ministrus ekspremjerui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui?
Laidos metu Seimo narys kalbėjo, kad kiekvieno politiko biografijoje, ypač jaunystės laikotarpio, galima rasti įvairių atvejų, kada jis tik ieškojo savo kelio.
„Net buvęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas buvo jaunasis konservatorius. Tokių visokių pokyčių būna, bet aš galiu pasakyti, kalbant labai rimtai, kad beveik ketveri metai komitete man įrodo, kad žmogus, kaip politikas, yra stipriai paaugęs, diplomatas, komitete mes neturime jokių įtampų“, – patikino S.Skvernelis.
Anot jo, nemažos dalies iniciatyvų dėl šalies gynybos varomoji jėga buvo ne Krašto apsaugos ministerija (KAM), o būtent L.Kasčiūnas.
„O dėl kitų faktų, taip, prezidentas, surinks visą informaciją, net neabejoju, kad jis ją jau turi ir privalėjo turėti dar prieš pokalbį su kandidatu“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, S.Skvernelis nurodė, kad visose dabar primintose L.Kasčiūno biografijos istorijose klausimus kelia tik viena aplinkybė.
„Tai yra vaidmuo, įtaka ir istorija, susijusi su „MG Baltic“. Iš teisinės pusės, kaip suprantu, liudytojo statusas buvo. Tai čia tragedijos nėra. O ar ten kokių nors plonybių dar yra, tai bus toje medžiagoje.
Ir, kad žiūrovai suprastų, tai nei premjeras, nei prezidentas negauna iš tarnybų parašymo, kad „vardenis pavardenis tinkamas arba netinkamas“. Tarnybos duoda viską, ką turi, o sprendimų priėmėjas vertina“, – paaiškino S.Skvernelis.
Visą pokalbį su L.Kasčiūnu ir S.Skverneliu laidoje „24/7“ žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. ir 21:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
