Gera ir bloga žinia
Savaitgalį Rusijoje vykusiuose pseudo rinkimuose Vladimiras Putinas surinko 87 proc. „rinkėjų“ balsų. Kremliaus retorika Baltijos šalių atžvilgiu aštrėja, intensyvėja Ukrainos apšaudymai. Kaip, po dar vieno „perrinkimo“, toliau elgsis V.Putinas?
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dalyvavęs A.Kasparavičius svarstė, kad V.Putinas nedarys nieko tokio, ko nedarė iki šiol – iš esmės jis tęs savo liniją.
Visgi, istorikas atkreipė dėmesį į Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimą apie kariuomenės didinimą – kad Rusija iki šių metų pabaigos ketina papildomai suformuoti 14 divizijų, 16 brigadų.
„Praktiškai 300 tūkst. papildomų karių. Tai yra labai svarbus momentas – tiek deklaruota. Turint galvoje Rusijos istoriją ir tradiciją, labai gali būti, kad prie to skaičiaus reikėtų pridėti dar 20–30 procentų. Ta tradicija ženklia dalimi yra išlikusi, todėl pirmiausiai turėtume suvokti, su kuo turime reikalą.
Kitas dalykas, kai kalbame apie retorikos intensyvinimą, tai, sakyčiau, turime matyti abi puses – turime Prancūzijos prezidento pareiškimus, britų žvalgybos, atskirų britų ekskarininkų pareiškimus“, – kalbėjo A.Kasparavičius.
Vertindamas Vakarų šalių lyderių retoriką, A.Kasparavičius teigia matantis gerą ir blogą žinias.
„Šiuo atveju turime du momentus: viena yra gera žinia, kita – bloga. Gera žinia, mano supratimu, yra šią dieną pakankamai racionali JAV pozicija. Taip pat Romos popiežiaus Pranciškaus pacifikacinė politika, kuri šioje situacijoje yra būtinai reikalinga. Čia, manyčiau, yra geroji žinia“, – įvertino istorikas.
Pastebėjus, kad beveik visi kritikavo popiežių už jo raginimą Ukrainai „iškelti baltą vėliavą ir pradėti derėtis su Rusija“, A.Kasparavičius teigė, kad popiežių kritikavo „beveik visi“ tik Lietuvoje.
„Lietuvai tai yra įprasta. Prisiminkime 1925–1926 metus, kai mes išdaužėme Vatikano pasiuntinybės Kaune langus. Taip kad dar iki to momento nesame priėję, bet jau ne taip toli.
Tai yra geroji žinia, nes turime suvokti, kad pasaulis, ir Europa, stovi ant branduolinio karo slenksčio, ir tiek popiežiaus, tiek Vašingtono pakankamai racionali politika, apmąstanti, galvojanti politika, ne galvotrūkčiais sakanti kažką, ne kažkokie pareiškimai, kurie tik aitrina situaciją, yra geroji žinia.
Blogoji žinia, mano galva, yra tokia, kad šitas karas praktiškai pradeda virsti tradiciniu krikščioniškos Europos religiniu karu – kalbu apie tą pačią retoriką, apie tai, kas vyksta Europoje, ne JAV, po V.Putino penkto perrinkimo į prezidentus, kai Europa bando delegitimizuoti pačius rinkimus. Net kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, pasigirdo, kad jis nebus vadinamas prezidentu.
Ką tai reiškia istoriškai? Istoriškai tai nėra nieko naujo: iš esmės tai yra ta pati krikščioniškos Europos tradicija, kai popiežiai skelbdavo, kad vienas ar kitas valdovas yra atskiriamas nuo bažnyčios“, – teigė A.Kasparavičius.
Anot istoriko, nuo IX iki XVI amžiaus Europoje nuo bažnyčios buvo atskirti 24 vadovai, o vienas vadovas nuo bažnyčios buvo atskirtas net penkis kartus.
„Jeigu kalbame apie viduramžius, Katalikų bažnyčios teisė, kanonų teisė ir popiežiaus primato pripažinimas krikščioniškoje Europoje yra šiandieninės tarptautinės teisės atitikmuo. Europa niekur nenuėjo – ji tokiu pačiu būdu bando kariauti su Rusija.
Tai yra pakankamai charakteringa – tokiu būdu ji pasako, kad Rusija yra mūsų, kad yra mūsų sistema, mūsų kūdikis, nes juk Kinijoje irgi rinkimų nėra, bet Kinijos delegitimizuoti net nebandoma. Ten veikia viena partija, vienas vadovas“, – pastebėjo istorikas.
Racionalaus, interesų karo koncepcijos, istoriko teigimu, iš esmės šiandien laikosi JAV, tuo metu Europa, anot jo, šiandien bando užimti popiežiaus, „atskiriančiojo nuo bažnyčios“, vietą.
„Katalikų bažnyčios stiprybė yra ta, kad ji turi tūkstantmetę kanonų teisės sistemą. Šiuolaikinė tarptautinė teisė yra kanonų teisės kūdikis ir rezultatas, ir katalikų bažnyčia ne kartą atidavinėjo pilis, valstybes, kėlė baltas vėliavas, kai apsupdavo barbarai, maurai, ir ji vėl sugrįždavo ir laimėdavo.
Tai yra taktinis ir strateginis katalikų bažnyčios teisės ir sistemos dalykas. Ta sistema tik todėl Europoje ir pasaulyje išliko 2 tūkst. metų, kad ji buvo pajėgi manevruoti. Popiežius siunčia žinią, kad reikia būti lanksčiam, mobiliam“, – popiežiaus poziciją gynė A.Kasparavičius.
Tuo metu tie, kurie nebuvo lankstūs – neišliko.
„Amerikos indėnų praktiškai nebėra. Paradoksalu, kad krikščioniška Europa iš Afrikos privežė juodaodžių į JAV. Juodaodžiai adaptavosi ir iš esmės tapo valdančiąja klase JAV, ypač nuo 1964 metų, kai buvo priimtas įstatymas dėl rasinės diskriminacijos uždraudimo.
Indėnai prie to neprisitaikė – jiems trūko tos baltos vėliavos, nusilenkti vergvaldžiui ir priimti jo sistemą bei tapti už jį net pranašesniu. Katalikų bažnyčia tai suvokia ir tą daro, nes yra du pasirinkimai: arba Ukraina gali būti, arba jos visai gali nebūti“, – kalbėjo A.Kasparavičius.
Klausimai dėl Lietuvos saugumo
Būtent JAV interesų karo koncepcija yra svarbi dedamoji ir Lietuvos saugumui, įsitikinęs istorikas.
A.Kasparavičius teigė galintis net lažintis, kad nei absoliuti dauguma Seimo narių, nei Lietuvos generolai nežino, kas rašoma pilname NATO 5-ajame straipsnyje.
„Kai kalbama apie 5-ąjį NATO straipsnį, visi sako, kad vieno užpuolimas yra karas prieš visus. O kas yra toliau parašyta tame pačiame sakinyje? Kad reakcija bus tokia, kad mums būtų naudinga. Kitaip tariant, pasakyta, kad reakcija į vieno užpuolimą negali pažeisti kito interesų. Yra nustatyta norma: jeigu tai pažeidžia mano interesus, aš ten nesikišu“ – pabrėžė jis.
Tai, anot istoriko, iš esmės ir yra šiandieninė JAV politika – tai turi nepažeisti JAV interesų.
„Kol karas su Rusija gresia Amerikos interesams, tikėtis kažkokios amerikietiškos manos yra naivu“, – įsitikinęs jis.
Istoriko manymu, tai įrodo ir šiuo metu įstrigusi JAV parama Ukrainai – nors šalis Ukrainai jau skyrė karinės paramos už 80 mlrd. dolerių.
„Jeigu dabar pavartysime amerikiečių spaudą, tiek respublikonišką, tiek demokratišką, pamatysime, kad vyksta tipiška amerikietiška diskusija, vyksta skaičiavimas: mes labai daug investavome, artėja rinkimai, rinkėjai paklaus mūsų, o ką jūs už tai gavote ir kokia yra prasmė, kur tai veda? Ši diskusija labai daug pasako.
Amerika, manau, negali investuoti daugiau į karą Ukrainoje, jei galima kalbėti taip grynai ekonomiškai, į Ukrainos saugumą ir pergalę, negu tai atitinka jos interesus. Nereikėtų galvoti, kad JAV išeitų iš šitos formulės ir galėtų kitaip pažvelgti į pietrytinio arba rytinio NATO flango gynimą. Amerika todėl ir yra stipri ir galinga, numeris vienas NATO, nes ji visada paiso savo interesų.
Amerikai nėra toks svarbus religinis karas. Amerika neįsivaizduoja esanti popiežius, kuris gali dehumanizuoti kokį Anglijos karalių Henriką 8 ar kitą nepatikusį. Amerika žiūri savo interesų“, – įvertino A.Kasparavičius.
