Apskaičiuoto praėjusių metų Pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 36,7 balai iš 100 galimų. Ji yra aukštesnė už 2022 metų reikšmę, kuri buvo lygi 35,9 balo, bet kiek žemesnė už rekordiškai aukštą pirmųjų pandemijos metų, 2020 metų reikšmę (41,3 balo).
Tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką metiniam pilietinės galios indekso pokyčiui padarė sumažėjęs su pilietine veikla siejamų galimų rizikų vertinimas. Nuo 58 proc. 2022 metais iki 48 proc. sumažėjo respondentų, manančių, jog šiuo metu pilietines akcijas inicijuojantys ar jose aktyviai dalyvaujantys visuomenės nariai galėtų būti viešai užsipuolami, šmeižiami, sulaukti grupinių patyčių, pastangų sumenkinti autoritetą. Taip pat nuo 47 proc. 2022 metais iki 40 proc. pernai sumažėjo ir respondentų, kurie su ta pačia pilietine veikla sieja riziką sulaukti grasinimų susidoroti.
„Ši 2023 metų tendencija rodo, jog po poros ankstesnių visuomenės susipriešinimo, aiškiai matyto protestuose, demonstracijose ir reakcijose į juos, metų, šiuo metu piliečių tarpusavio santykiai mūsų visuomenėje normalizuojasi“, – išplatintame pranešime cituojama Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Nurodoma, kad pernai pagerėjo ir potencialaus pilietinio aktyvumo bei pilietinės įtakos vertinimo rodikliai – atitinkamai 1,6 ir 1,3 balo vidutinių reikšmių ūgtelėjimas lyginant su 2022 metais.
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai aktyviai aukojo (52 proc.), dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose (37 proc.), boikotavo ar pirko prekes dėl moralinių ar politinių motyvų (atitinkamai 25 proc. ir 23 proc.), dalyvavo vietos bendruomenės veikloje (25 proc.), pasirašė peticijas internetu (22 proc.).
Atskira reprezentatyvia Lietuvos mokytojų apklausa 2023 metų pabaigoje įvertintas ir Lietuvos mokytojų pilietinės galios indeksas. Kaip ir ankstesniais metais, rezultatai parodė, kad Lietuvos mokytojai pilietinės galios turi žymiai daugiau, nei visuomenė bendrai.
Mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė 2023 metais – 51,6 balo iš 100 galimų (14,9 balo aukštesnė už visos visuomenės). Daugiausia visą visuomenę mokytojai lenkia savo pilietiniu aktyvumu, taip pat daugiau domisi viešaisiais reikalais, didesnė jų, nei visos visuomenės, dalis teigė, jog imtųsi organizuoti veiksmus, jei kiltų vietinės reikšmės, ekonominė ar politinė problema šalyje – atitinkamai 48 proc., 15 proc. ir 11 proc. nusiteikusių imtis iniciatyvos mokytojų. Mokytojų pilietinės įtakos suvokimas – taip pat didesnis, nei visų visuomenės grupių bendrai.
Pilietinės galios indekso tyrime daug dėmesio buvo skirta gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir supratimui apie savo vietą valstybės gynyboje.
„Duomenys atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra menkas, tačiau gyventojai nori žinoti savo vietą valstybės gynimo plane ir yra pasirengę mokytis“, – pranešime teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Apklausa parodė, kad tik 24 proc. gyventojų teigė turintys pilnai pasiruošę vandens ir maisto atsargų 72 valandoms, kaip rekomenduojama. Dar 31 proc. teigė turintys atsargų, bet nepakankamai, o 42 proc. atsakė, kad tokių atsargų neturi.
Taip pat 41 proc. gyventojų teigė, kad neturi ar nežino pakankamai greitai pasiekiamos vietos, kur galima būtų saugiai slėptis karinės agresijos ar kitos ekstremalios situacijos atveju. Tik 10 proc. nurodė žinantys kolektyvinę slėptuvę ar priedangą, kiti slėptųsi savo ar artimųjų namuose.
Klausiami, ar turėtų kur evakuotis į saugesnę vietą, jeigu jų gyvenamojoje vietovėje iškiltų karo grėsmės ar kitoks ekstremalus pavojus, 38 proc. atsakė, kad tokios vietos neturi, kiti nurodė turintys kitą būstą, į kurį galėtų evakuotis, arba galintys prisiglausti pas artimuosius ar draugus. Galimybės patiems evakuotis labai skiriasi pagal žmonių socialinę padėtį: daugiausia neturinčių kur asmeniškai evakuotis yra tarp bedarbių, pensininkų ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių, rodo tyrimas.
Klausiami, ar yra aptarę veiksmų planą, ką daryti iškilus ekstremaliai situacijai, su savo šeima ar kitais namų ūkio nariais, tik 28 proc. atsakė „taip“, 62 proc. atsakė tokio plano neaptarę, o likę nežinojo arba neturi su kuo aptarti, nes yra vieniši. Klausiami apie ekstremalių situacijų plano aptarimą darbovietėje, tik 14 proc. žmonių nurodė, kad tokį planą darbovietėje aptarė.
Apklausoje buvo klausiama, ar žmonės žino, koks vaidmuo, iškilus karo grėsmei, numatytas valstybės gynimo planuose tokiems žmonėms kaip jie. Į šį klausimą teigiamai atsakė tik 9 proc., 59 proc. atsakė nežinantys, o 31 proc. teigė tiksliai nežinantys, bet numanantys. Tačiau beveik 70 proc. kitame klausime nurodė norintys žinoti savo vaidmenį, o 46 proc. asmeniškai norėtų dalyvauti mokymuose ar pratybose, skirtose pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant karo grėsmę.
Be to, klausiami, ar visa visuomenė turėtų dalyvauti visuotinėje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime karo grėsmės atveju, 58 proc. atsakė „tikrai taip“ arba „greičiau taip“, 32 proc. rinkosi atsakymus „greičiau ne“ arba „tikrai ne“, o likę nežinojo.
Mokytojų apklausos rezultatai rodo, kad palyginti su visa visuomene, mokytojai yra labiau nusiteikę ginti Lietuvą. Nors ketinančių ginti šalį ginklu yra beveik tiek pat, kiek ir visoje populiacijoje – 12 proc. mokytojų palyginti su 15 proc. visos visuomenės, vertinant šį skaičių, būtina turėti omenyje, kad tarp apklaustų mokytojų daugiau nei 85 proc. sudaro moterys. Žymiai daugiau mokytojų – 56 proc. palyginti su 38 proc. visoje visuomenėje – yra pasirengę ginti šalį kitomis priemonėmis.
Tuo metu 27 proc. tyrime dalyvavusių visuomeninių organizacijų narių teigė, kad gintų šalį ginklu, jei ji būtų užpulta. 55 proc. nurodė, kad gintų šalį kitais būdais. Visuomeninių organizacijų nariai taip pat geriau nei visa visuomenė žino ar numano savo vaidmenį karo atveju – 20 procentinių punktų daugiau tokių atsakymų, nei visoje visuomenėje.
Toks pats skirtumas palyginti su visa visuomene yra ir klausiant apie norą dalyvauti mokymuose, pratybose, siekiant pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Tiesa, dalyvavusių tokiuose mokymuose tarp visuomeninių organizacijų narių yra tik 5 procentai.
Lietuvos pilietinės galios indeksą Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.
Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Analizuojant, visuomenės apklausos duomenys papildomai persverti pagal lytį ir amžių.
2023 metų Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
