Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Urbonas vasarį, po šalies vadovo susitikimo su STT direktoriumi Linu Pernavu, pareiškė, kad Prezidentūrą stebina tarnybos inicijuotose bylose priimtų išteisinamųjų teismo sprendimų skaičius.
„Vertindami praėjusių metų rezultatus, matome nerimą keliantį dalyką – tarnybos tiriamose bylose priimtų išteisinimų skaičių. Yra apie trečdalis asmenų, kurie buvo išteisinti baudžiamosiose bylose, kuriose tyrimą atliko būtent šita tarnyba. Šis skaičius yra sunkiai paaiškinamas. Situacija, matyt, reikia pripažinti, yra netoleruotina“, – tąkart kalbėjo D. Urbonas.
Prezidentūra: už to slypi ne tik žmonių likimai, bet ir pasitikėjimas pačia valstybe
Prezidentūros surinktais duomenimis, Lietuvoje visose baudžiamosiose bylose išteisintų asmenų skaičius 2023 m. siekė 1,6 proc., o STT atliktose korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose priimtų išteisinamųjų nuosprendžių skaičius – 27 proc. Institucijos teigimu, toks išteisinimų skaičių STT bylose kelia didelį nerimą.
„Tai ne tik skaičius. Už to slypi ne tik žmonių gyvenimai (net ir išteisinus asmenį, užtrunka, kol atstatoma jo reputacija, jau nekalbant apie patirtą moralinę ar materialinę žalą, ypatingai kai baudžiamasis persekiojimas trunka ilgai) bet ir pasitikėjimas pačia valstybe bei teisingumo vykdymo sistema apskritai. Teisingumo vykdymas korupcinėse bylose nebūtinai pasibaigia ar turi pasibaigti apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau neįprastai dažni išteisinimai aiškiai indikuoja problemas, kurių sprendimui būtinos sutelktos pastangos“, – teigiama Eltai perduotame Prezidentūros komentare.
Prezidentūros manymu, minėtą išteisinamųjų nuosprendžių STT bylose skaičių galėjo lemti kelios priežastys. Visų pirma, anot institucijos, kaip yra pastebėję užsienio šalių ekspertai, Lietuvos teismai korupcinėse bylose taiko aukštą įrodinėjimo standartą ir tokia praktika esą gali apsunkinti efektyvų baudžiamąjį persekiojimą. Pasak Prezidentūros, situaciją apsunkina ir besikeičiantis požiūris nusikalstamas veikas.
„Vis dažniau asmenys išteisinami ne tiek dėl faktinių bylos aplinkybių įrodinėjimo, kiek dėl jau vos ne paskutinėje baudžiamojo persekiojimo stadijoje pasikeitusio veikos teisinio vertinimo, traktuojant korupcinio pobūdžio elgesį ne kaip užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, bet kaip administracinį nusižengimą, civilinį deliktą, tarnybinį nusižengimą ar konkurencijos teisės pažeidimą, už kuriuos taikomos ne baudžiamosios sankcijos“, – dėstė Prezidentūra.
Prezidentūra, paklausta apie išteisinimų STT bylose priežastis, atkreipė dėmesį ir į teismų sprendimų tokio tipo bylose nenuoseklumą.
„Tenka pripažinti, jog korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose teismų sprendimai stokoja nuoseklumo, jų praktika sunkiai prognozuojama, o skirtingų instancijų teismuose toje pačioje byloje nenustačius naujų faktinių aplinkybių arba savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose baudžiamosiose bylose priimami iš esmės priešingi sprendimai. Manytina, kad nauja praktika turėtų būti formuojama išplėstinės teisėjų kolegijos, o jau suformuota, keičiama plenarinės sesijos sprendimu“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros atsakyme.
Anot institucijos, neatmestina, kad, siekiant pagerinti baudžiamąjį persekiojimą, reikėtų keisti Baudžiamojo proceso kodeksą.
„Tarp Europos, (ir ne tik) valstybių esame tie, kurie skiriame bene didžiausius resursus teisingumo vykdymui baudžiamosiose bylose, tačiau turime vienus kukliausių rezultatų. Įsigalėjusi biurokratija, pasireiškianti „popierių“ baudžiamojoje byloje gausumu, į rezultatus neorientuotų procesinių veiksmų pertekliumi, atsakomybės tarp proceso subjektų, ypač, ikiteisminio tyrimo stadijoje, neapibrėžtumas, nepanaudojamos pažangios technologijos, prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, ribotos galimybės užbaigti procesą be teisminio nagrinėjimo – baudžiamąjį procesą šiandien kamuojančios ydos“, – dėstė Prezidentūra.
L. Pernavas užsimena apie įstatymų pataisas
STT vadovas L. Pernavas nurodo, kad kiekvienas teismo sprendimas, kuriuo nutarta išteisinti STT inicijuotoje byloje kaltintus asmenis, yra analizuojamas, mėginama išsiaiškinti, kas lėmė tokį teismo verdiktą.
„Kiekvienas teismo sprendimas yra analizuojamas ir aiškinamasi kokios yra asmenų išteisinimo priežastys – besikeičianti praktika, teisinio reguliavimo ar tyrimo atlikimo spragos, aukštas korupcijos įrodinėjimo standartas, žmogiškųjų resursų trūkumas. Tokios analizės leidžia ne tik tobulinti tyrėjų darbo organizavimo praktiką, bet tuo pačiu vertinti vykstančius teisinius procesus valstybėje bei imtis atitinkamų veiksmų, reikalingų problemų sprendimui“, – Eltai perduotame STT komentare cituojamas L. Pernavas.
Anot jo, STT yra pradėjusi diskusiją su prokuratūra, teismais apie baudžiamojo proceso optimizavimą, įrodinėjimo standartus korupcinėse bylose.
L. Pernavas svarsto, kad siekiant efektyvesnio baudžiamojo persekiojimo, reikėtų svarstyti apie įstatymų pataisas, o konkrečiau – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus.
„Pastebima, kad reikalingas ne tik požiūrio į korupcinio pobūdžio nusikaltimus pasikeitimas, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų tobulinimas. Tokie pakeitimai prisidėtų prie baudžiamojo proceso efektyvumo, įrodinėjimo standarto subalansavimo ir spartesnio proceso užtikrinimo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje“, – teigė STT vadovas.
Teisės profesorius: ne visos korupcinės bylos turėtų baigtis nuteisimu
Eltos kalbintas Teisėjų asociacijos valdybos narys, Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius A. Gutauskas, paklaustas, kaip vertina Prezidentūros pastabas dėl išteisinamųjų sprendimų STT bylose, neslėpė manantis, kad tokie pareiškimai yra neetiški.
„Toks ištransliavimas pirmiausia yra nelabai etiškas ta prasme, kad negalima tarnybą vertinti pagal išteisinimus ar nuteisimus. Aišku, jie tai daro, turėdami omenyje, kad STT vadovas, kaip institucijos, kuri kovoja išimtinai su korupcija, yra atskaitingas prezidentui. Matyt nuo to priklauso ir institucijos finansiniai, reputaciniai dalykai. Dėl to, matyt, klausimas dėl rezultato rodymo ir yra iškeltas. Bet vertimas demonstruoti statistinius rodiklius, kiek turėtų būti nuteistų asmenų, kiek neturėtų, yra mažų mažiausiai neetiškas. Vertinti tarnybos darbą per tokį rodiklį negalima“, – komentavo A. Gutauskas.
Profesorius teigė nepritariantis pastaboms dėl išteisinamųjų nuosprendžių korupcinėse bylose skaičiaus. Anot jo, nereikėtų pamiršti, jog bylą neretai svarsto kelių instancijų teismai – tokiu būdu, anot A. Gutausko, ištaisomos teismų padaromos klaidos.
„Mes, atrodo, užsiangažavę, kad, jei tai korupcinė byla, ji būtinai turi baigtis nuteisimu. (...) Bet teismas sprendžia kaltumo klausimą. Juo labiau yra instancinė sistema, kuri vykdo žemesnių instancijų teismų sprendimų patikrą – jei padaryta kažkokia klaida, akivaizdu, kad ji bus aukštesnio teismo ištaisyta kaip buvo rezonansiniuose įvykiuose, pavyzdžiui, buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus byloje arba „MG Baltic“ bylos kontekste. Taigi, yra saugikliai, kurie esant klaidai, suveikia. Tad nemanyčiau, kad korupcinės bylos kažkuo išsiskiria, kad yra kažkokia problema“, – aiškino pašnekovas.
Teisininkas, paklaustas, kaip vertina priekaištus dėl teismuose esą taikomos aukštos įrodinėjimo kartelės korupcinėse bylose, tvirtino, kad šiuo atveju, ypač kalbant apie STT tirtas bylas, reikėtų kalbėti apie kitą aspektą – slaptų priemonių naudojimo pagrįstumą.
„Įrodymų surinkimo standartai visiems yra vienodi, ar tai būtų korupcinė byla, ar tai būtų narkotikų byla, ar tyrimą būtų atlikusi STT, ar FNTT, ar Kriminalinės policijos biuras. Visiems tie reikalavimai yra vienodi, tik, sakyčiau, STT išskirtinumas yra tas, kad tarnyba specializuota tirti korupcinius nusikaltimus ir tarnybai keliami padidinti teisėtumo įrodymų patikros reikalavimai. (...) Visuose šituose procesuose visi įrodymai pilna apimtimi arba iš dalies būna surinkti, taikant slaptas priemones. Tai tą padidintą (įrodinėjimo teisėtumo – ELTA) patikrą iškelia būtent ir šitas dalykas – jeigu tu gali naudoti visas slaptas priemones, aiškinantis korupcionierius, tai būk geras, vadovaukis įstatymo raide, viską daryk pagal taisykles, teisėtai, leistinai“, – aiškino A. Gutauskas.
Profesorius, svarstydamas apie tai, kodėl dalis korupcinių bylų subliūkšta, užsiminė, kad tai gali būti susiję su nekokybiškai atliktu ikiteisminiu tyrimu.
„Tai galbūt yra kvalifikuotų žmonių trūkumas. Teismas sprendžia asmens kaltės klausimą iš bylos, kuri pasiekia teismą. Jeigu ikiteisminis tyrimas brokuotas, prastai atliktas, tai natūralu, kad jo baigtis, ko gero, yra nuspėjama“, – svarstė pašnekovas.
A. Gutauskas atkreipė dėmesį tai, kad ir nusikaltėliai tobulina savo schemas, metodus, taigi, anot profesoriaus, teisėsauga šiuo požiūriu turėtų neatsilikti.
„Asmenys, kurie vykdo tas nusikalstamas veikas, bando apsunkinti teisėsaugai darbą. Natūralu, kad, jei jie (teisėsauga – ELTA) ikiteisminio tyrimo kontekste atsilieka kažkiek, tai nusikaltėliai užbėga į priekį technologijų panaudojimu arba gebėjimais išvengti Europos Sąjungos reguliavimų“, – kalbėjo Teisėjų asociacijos valdybos narys.
