„Pagrindinė susitikimo žinia yra ta, kad tie variantai, kurie buvo pateikti kaip darbiniai, kurie dar tarpusavyje gali įvairiai būti keičiami, nes nieko ten nėra, kas būtų akmenyje iškalta (...) – dabar sutarimas yra toks, kad mūsų kolegos iš Trišalės tarybos (...) galėtų tarpusavyje padiskutuoti ir įvertinti tuos įvairius variantus kaip savo patarimą Vyriausybei“, – po pirmadienį vykusio susitikimo spaudos konferencijoje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pora savaičių tokiam dvišaliam susitikimui, sakykime, Vyriausybei ir politikams nesikišant ir neprimetinėjant kažkokių spendimų. Jeigu po to matysime, kad jau turime kažkokią rimtesnę bazę, ant kurios galime dirbti pasitelkę ir politikus (...) – tada galėtume kalbėti ir apie kažkokį konkretų pasiūlymą iš Vyriausybės“, – aiškino ji.
Politikė įvardijo ir Vyriausybės pasiūlytus bazinius modelius dėl papildomų šaltinių gynybos finansavimui. Anot jos, tai tik darbiniai pasiūlymai, būtų galima svarstyti ir įvairius šių modelių konfigūracijos.
„Baziniai variantai yra keli. (...) Vienu atveju tai yra Seimui pateikti pasiūlymai dėl gyventojų pajamų mokesčio didinimo – kitaip šnekant, dėl individualios veiklos įvairių lengvatų ir progresinio pajamų mokesčio tarifo. Antru atveju – tai pridėtinės vertės mokestis. Trečiu atveju yra pelno mokestis. Ir ketvirtu atveju tai yra naštos pasidalinimas su savivalda, bet taip pat ir papildomai mokestinės pajamos – plius yra įvertintos visos mokesčių lengvatos tos, apie kurias galime diskutuoti“, – aiškino ji.
Ministrė pirmininkė taip pat informavo, kad susitikimo dalyviams buvo pristatytos ir galimybės, susijusios su tam tikrų mokestinių lengvatų naikinimu ar mažinimu. Visgi, ar sprendimų priėmėjams pavyktų sutarti dėl tokių, anot premjerės, socialiai jautrių klausimų – I. Šimonytė abejojo.
„Labai dažnai girdisi, kad yra labai daug lengvatų už labai daug milijardų. Ir štai va tas lengvatas panaikinus, būtų galima visas problemas išspręsti. Pirmiausiai, daugiau nei pusė to lengvatų biudžeto yra neapmokestinamas pajamų dydis, kurio tikrai niekas nei siūlys keisti, ir nei tam buvo didinamas neapmokestinamas pajamų dydis pastaruosius keletą metų“, – kalbėjo Ministrų kabineto vadovė.
„Bet ar galima rasti konsensusą sprendimams, kurie yra gana socialiai jautrūs? Manau, kad nėra lengva. Tiesiog buvo toks pageidavimas pateikti lengvatų vertinimą, tai tas vertinimas buvo pristatytas šiandien“, – pridūrė politikė.
Sureagavo į opozicijos kritiką: tikina norinti pasiekti maksimalų sutarimą
Tiesa, pirmadienį rengtame susitikime nedalyvavo opozicinių partijų atstovai. Penktadienį netikėtai paaiškėjus apie krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą, politikai nusprendė diskusijose nedalyvauti.
Seimo mažumos atstovai taip pat kritikuoja Vyriausybę dėl to, kad vis dar nėra pateikiamas konkretus Vyriausybės siūlymas dėl papildomų šaltinių gynybai finansuoti.
I. Šimonytė sako, kad reikalaudama konkrečių siūlymų „opozicija gudrauja“.
„Opozicija nori konkretaus Vyriausybės siūlymo tam, kad galėtų jį kritikuoti. O aš noriu kito dalyko – aš noriu maksimalaus sutarimo ir atsakomybės prisiėmimo taip pat ir iš tų politikų, kurie galimai turėtų įgyvendinti šias ambicijas ateinančioje kadencijoje“, – aiškino premjerė.
„Man atrodo, slėptis nuo tos atsakomybės yra tikrai neišmintinga. Jeigu jau matysime, kad tikrai nepavyks rasti tokio pasiūlymo, kur bent jau dalis opozicijos galėtų pritarti – suvokdama ir savo atsakomybę ir būnant opozicijoje, o galbūt būnant kitokioje pozicijoje – tokiu atveju Vyriausybei reikės rinktis kažkokį pasiūlymą grynai teikti savo atsakomybe ir kliautis tik savo balsais“, – paaiškino ji.
„Bet aš nemanau, kad taip turėtų būti“, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.
Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.
A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos
