Apie tai, ko iš tiesų po pseudo rinkimų imsis Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir kaip jo veiksmai keis Europos ir kartu viso pasaulio saugumo situaciją, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo buvę Lietuvos diplomatijos vadovai Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.
Prie karo V.Putinas jau prisitaikė?
Penktadienį prasidėję Rusijos prezidento rinkimai, nors ir su akivaizdžiu rezultatu, truko net tris dienas. Pasak A.Valionio, šiuo atveju tai galime įvardinti net ne kaip rinkimus, o kaip tam tikrą rinkiminį šou.
„Nusiųsti nurodymai regionams, kiek kuris regionas turi atspindėti, parodyti dalyvavimą. Maždaug 82 procentai už V.Putiną, o dalyvavimas pagal regionus – esame turėję ir vieną regioną, kur dalyvavimas praėjusiuose rinkimuose buvo virš 100 proc.
Politologai tai siūlo vadinti ne rinkimais, o rinkiminiu renginiu. Rinkimai yra tie, kurie leidžia žmonėms išreikšti savo valią, mes sužinome rinkėjų valią, ir rinkimų rezultatas yra vieno ar kito pretendento surinktų balsų skaičius. Šiuo atveju jokios rinkėjų valios mes nesužinosime. (...)
Tai mes galime šiuos rinkimus vertinti kaip rinkiminį šou, rinkiminį įvykį, rinkimų fiestą, bet ne kaip rinkimus“, – dar rinkimų išvakarėse kalbėjo A.Valionis.
Pasak jo, būtent trys vadinamųjų rinkimų dienos taip pat pasirinktos ne be reikalo.
„Kiekvieną sykį diktatoriui reikalingas jo veiklų legitimizavimas ir bent išorinė dirbtinė parama, kuria jis galėtų vadovautis, nes kitu atveju, jei nėra bent kokios tariamos paramos, diktatorius tampa priklausomas nuo jėgos struktūrų grupių, ir tada ne jis valdo, o jėgos struktūros jį valdo.
O toks trijų dienų legitimizavimas yra todėl, mano nuomone, nes labai sunku surinkti – visi matė eiles renkant parašus prie B.Nadeždino (...) kiekvienas, kuris yra alternatyva V.Putinui, matėme eiles, o V.Putino biuruose stovinčių eilių, kad pasirašytų už V.Putiną, niekas neparodė“, – aiškino A.Valionis.
Taip pat buvęs užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad prasidėjus karui, 2022 metų vasarį, Rusijos autoritarizmas tapo totalitarizmu. Dabar, anot jo, V.Putinas yra „labai lanksčiai“ prisitaikęs prie karo.
„Tai yra totalinė priespauda, nėra jokios laisvės, ir šitą spektaklį V.Putinas turi suvaidinti. (...) Ten yra Azijos totalitarizmas, ten galioja kiti dėsniai, jis negali parodyti, kad 20 ar 40 procentų yra prieš karą. V.Putinas per ketvirtį amžiaus pasiekė du pagrindinius tikslus – sunaikino opoziciją, žudė žurnalistus, ir antras tikslas – jis įtvirtino 140 mln. rusų sąmonėje, kad Rusijos ateitis be V.Putino neįmanoma. Putinas, amžinasis Putinas. Ir bent jau putinizmą jis bando padaryti nemirtingą.
Trečias tikslas, kurio jis nesitikėjo pasiekti, bet pasiekė ir prisitaikė – karas. Karą jis planavo trims dienoms ar savaitėms, kaip mes visi žinome, o netikėtai tas karas prasitęsė jau į trečius metus, bet tai puikiai telpa į amžinojo putinizmo rėmus – Rusijos militarizacijos tikslą, fašizacijos tikslą.
Putinizmas labai lanksčiai prisitaikė prie karo, ir karas kaip valstybinė ideologija – o kodėl ne? Prašau – puikiausiai“, – kalbėjo P.Vaitiekūnas.
A.Valionis pridūrė, jog, pavyzdžiui, 51 procentas balsavusiųjų jau rodytų aiškią tendenciją – V.Putinas tikrai pralaimėjo.
„Jeigu surinko 82 procentus, buvo, kaip rusai sako, paskyra, kad tiek reikia surinkti, tai paprasti žmonės galvoja: na gerai, iš tikrųjų 82 proc. jis nesurinko, bet, matyt, tikrai virš 50, tai jis tikriausiai vis tiek būtų nugalėjęs. Toks yra V.Putino viešųjų ryšių tikslas – įrodyti, kad jis vis tiek nugalės, kad jūs čia nesipriešinkit, nes čia beviltiškas dalykas.
Karas V.Putinui buvo reikalingas kaip jo istorijos apvainikavimo, sulyginimo su Petru I-uoju, Aleksandru ar su kuo tik nori, kuris pasuko Rusijos istoriją prie nugalėtojų po tos skurdžios ir kelis dešimtmečius trukusios egzistencijos. Pasinaudodamas naftos kainomis jis lyg sudarė galimybę šiek tiek pagerinti gyvenimą, o dabar jis tą galimybę atiminėja.
Atiminėja ne dėl to, kad taip norėjo, o todėl, kad visi jam kalbėjo tai, ką jis norėjo girdėti, ir jis buvo įsitikinęs, kad Ukraina, broliška tauta, tik ir laukia išsivaduoti nuo to bjauraus V.Zelenskio režimo, sutiks su gėlėmis, įsidėjo paradines uniformas, kad gegužės paradą organizuotų ne Maskvoje, o Kijeve, ir tai buvo didžiausia jo klaida“, – aiškino A.Valionis.
Todėl, pasak buvusio užsienio reikalų ministro, dabar V.Putinas ir naudoja tas priemones, kurios jam beliko – būtent branduolinio ginklo turėjimas yra galimybė pašantažuoti ir įbauginti.
P.Vaitiekūnas pridūrė, kad šiandien „turime reikalą su bepročio, maniako, žudiko racionalumu“, – V.Putinas, anot jo, pateko į karo situaciją ir privalo eiti to karo priekyje.
„Dabar klausimas yra apie karą kaip apie valstybės ideologiją. 82 procentai yra ne tik rinkimų rezultatas, bet ir demonstracija, kad Rusijos visuomenė yra pasiryžusi karą padaryti valstybės ideologija, todėl ta grėsmė Europos civilizacijai, Lietuvai, Amerikai po šitų rinkimų tampa visiškai reali.
Karas, kaip valstybės ideologija, yra įtvirtinamas ir pramonėje, ir V.Putinas eis toliau – jis negali sustoti. Jei karas yra valstybės ideologija, karas turi plėstis, tęstis, nes kitaip jam gresia ne valdžią prarasti, ne reitingus prarasti, bet jam ir jo chuntai, jų šeimos nariams prarasti gyvybes. Chunta kaunasi dėl savo išlikimo“, – pastebėjo P.Vaitiekūnas.
Numato itin pesimistinį scenarijų
Paklaustas, kas galiausiai Rusijos lauks po šių rinkimų, buvęs diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad karo linija tik stiprės.
„Manau, karas bus įtvirtintas kaip valstybinė ideologija, karas prieš Vakarų demokratijas, prieš Europos civilizaciją. Bus visuotinis šaukimas, visuotinė mobilizacija, galutinai bus sunaikinti bet kokie abejojantys, bet kokie protestuojantys. (...) Aš manau, kad Rusijos pramonės militarizacija, Rusijos visuomenės fašizacija tik stiprės, ir numanomos katastrofos mastas neabejotinai matosi, kad didės. Ir tas mastas pasieks pasaulio pažeidžiamumo mastą. Manau, mums to nepavyks išvengti“, – svarstė P.Vaitiekūnas.
A.Valionis savo ruožtu pastebėjo, kad ilgainiui smūgis galiausiai turėtų būti suduotas ir Rusijos ekonomikai, tačiau to efektą, kaip ir iki šiol, greitai pamatyti bus sunku.
„Jie negamina to, kas kuria pridėtinę vertę, o gamina masiškai tai, kas greitai sudega karo ugnyje. Taip kad ekonominės pasekmės bus didelės – aišku, mes to nesulaukiame, jos mums per lėtos, nes valstybė didelė, galinga, inertiška, stipri, Rusijos žmonės pakantūs kaip avinai, vedami į skerdyklą – tyliai ir viešai per daug neprieštarauja, bet ekonomikos logika per šiuos ir artėjančius metus, matyt, tikrai padarys savo“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau patys buvę užsienio reikalų ministrai vieningai sutiko, kad net ir tai per daug nieko nepakeis.
„Jeigu Lietuvos ar Vakarų demokratijose žmonės nepatenkinti – keičiasi valdžia. Rusijos žmonės gali būti nepatenkinti tik tada, kai valdžia nusilpsta, ir mes dabar tai matome.
Kita vertus, parašų rinkimas už B.Nadeždiną parodė, kad Rusija gerokai išsigando – Rusijos valdanti grupuotė bijo ir mato tas eiles, ir net patys pradeda siųsti nurodymus, kad turi būti prorinkiminiuose renginiuose, kuriuos organizuoja Rusijos valdžia, matomos eilės, nes ten eilių nesimato“, – aiškino A.Valionis.
Pasak P.Vaitiekūno, Rusija turės pakankamai daug jėgų tam, kad sugriautų Vakarų demokratijas, ir jų ateityje sugriaus ne vieną.
„Nes diktatorių klubas vienijasi, visų pirma Kinija prisijungia, Iranas, Šiaurės Korėja, čia akivaizdu, bet man nekyla jokių abejonių, kad prie šito Vakarų demokratijų griovimo klubo aktyviai anksčiau ar vėliau prisijungs Kinija, ir jiems jėgų tam užteks.
Taigi aš pesimistiškai žiūriu į ateitį, nes mes leidome V.Putinui fašizuoti visuomenę, militarizuoti pramonę, reikėjo dar 2022 metais, karo pradžioje, ryžtingai veikti Ukrainos teritorijoje ir galbūt to būtų užtekę, bet mes ir dabar dar delsiame.
Vienintelis Europos lyderis E.Macronas, suprasdamas gresiantį Vakarų civilizacijai pavojų, ragina siųsti NATO karius į Ukrainą, bet tai jau pavėluotas sprendimas“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.
