Mat noras paplepėti savais žodžiais gali brangiai kainuoti. Taip atsitiko ilgamečiam Apeliacinio teismo teisėjui V.Bavėjanui. Į klasės draugų susitikimą nuvykusiam teisininkui vaikystės draugas V.Venslovas pasiguodė turįs nemalonumų su teisėsauga, o jo byla anksčiau arba vėliau pasieks Apeliacinį teismą, kur tuo metu ir dirbo Valdimaras Bavėjanas.
Išgirdęs V.Venslovo svarstymus, kad pasiekti norimą sprendimą galbūt padėtų kyšis, V.Bavėjanas bandė jį atkalbėti: atseit jis tiktai išleistų pinigus ir nieko iš to nepeštų.
Šiuos pokalbius jau tuomet slapta įrašinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, o byloje juos perskaitę dabartiniai Apeliacinio teismo teisėjai nustėro – buvęs jų kolega kalbėjo taip, lyg nebūtų teisininkas. Jis netgi neužsiminė apie teisės ir moralės normas.
Nors teismas pripažino, kad V.Bavėjanas nei kitiems siūlė kyšį, nei pats gavo pinigų už konsultacijas, jo elgesį įvertino kaip nusikalstamą, padariusį didelę žalą valstybei ir teismų autoritetui, ir skyrė už tai 19 tūkst. eurų baudą.
Teismas aiškiai nurodė, kad teisėjas savo pažįstamą nuo kyšio atkalbinėjo netinkamais žodžiais: „Vadovaudamasis Konstitucijos, Teismų įstatymo, Teisėjų etikos kodekso nuostatomis V.Bavėjanas privalėjo V.Venslovui paaiškinti tokio savo vaikystės draugo elgesio neteisėtumą ir nusikalstamą pobūdį. Tačiau to nepadarė.“
V.Bavėjanas taip esą pažemino kai kurių teisėjų orumą, o teismų sistemą apibūdino kaip iš esmės korumpuotą.
Buvusio teisėjo retoriką dabar vertins net 7 Aukščiausiojo teismo teisėjai. Tik ar nebūtų paprasčiau išleisti teisininkams skirtą žodyną, kuris jiems padėtų bendrauti nepažeidžiant tiek įstatymų, tiek etikos kodekso?
Oficialiai išleistą žodyną turi net kaliniai ir narkomanai, o vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas jį paliko saugoti kartu su kitais įrodymais.
Kaip kitaip Apeliacinis teismas galėtų patikrinti, ar kalėjimo įnamiai kalbėjo tinkamai?
