„Po kelių metų nuomos ir pakeistų būstų, nutariau dairytis įsigijimui. Kol kas jokiame Lietuvos mieste sau priklausančio būsto neturiu. Paieškos užtruko, nes žmonėms su judėjimo negalia dažniausiai naujos statybos būstuose užtikrinami liftai ir įvažiavimai be laiptukų, tačiau butuose būna per siauros vidinės durys, per mažas vonios kambarys ir daugelis kitų niaunsų, apie kuriuos kasdienybėje daugelis nesusimąsto“, – savo feisbuko paskyroje rašo J. Džiugelis.
„Atradęs tinkamesnį būstą, jį nuomojausi ir sudariau sutartį dėl jo išperkamosios nuomos. Tai toks R2B (Rent to buy) modelis, kai moki tą pačią nuomą, bet dar kartu skiri dalį lėšų būsto išpirkimui“, – sakė jis.
Tačiau politikas tikina Seimo nariui skiriamų lėšų neskyręs išperkamajai būsto nuomos daliai.
„Pabrėžiu, kad: visą būsto nuosavų lėšų indėlį, kaupiamąją dalį ir skirtumą (nes kompensacija nepadengia visos nuomos sumos) mokėjau ir moku iš asmeninių lėšų. 15 proc. pradinį įnašą įmokėjau irgi iš asmeninių lėšų. Remontą dėl pritaikymo man taip pat dariausi iš asmeninių lėšų“, – rašo Seimo narys.
„Sutartis dėl išperkamosios nuomos yra ilgesnė, nei iki kadencijos pabaigos. Tai niekaip nesisieja su parlamentinių lėšų „įsisavinimu“, – taip pat pažymėjo J. Džiugelis.
Politikas teigia šį pasiaiškinimą pateikęs po to, kai sulaukė KK2 žurnalisto klausimų, susijusių su jo nuomojamu būstu.
ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.
Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
