Kaip pažymi politikos analitikas Marius Laurinavičius, incidento, kurio užsakovas neabejotinai yra Kremlius, tikrasis taikinys tikrai nebuvo pats L.Volkovas. Savo ruožtu Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro bei Karo akademijos docentas Viktoras Denisenko atkreipia dėmesį, kad tokiu veiksmu norėta ir „patestuoti“ Lietuvą bei jos sugebėjimus tvarkytis su tokio pobūdžio išpuoliais.
Vėlų antradienio vakarą sostinėje prie savo namų buvo užpultas ir sunkiai sužalotas A.Navalno komandos narys L.Volkovas. Tiesa, iš ligoninės jis jau išleistas gydytis namo.
Kaip socialiniame tinkle „X“ teigė buvusi A.Navalno atstovė Kira Jarmyš, nežinomi asmenys plaktuku išdaužė automobilio langą ir pripurškę akis ašarinių dujų L.Volkovą sumušė. Dėl patirtų sužalojimų opozicionierius išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje dirbo gausios policijos pajėgos.
Turi įtarimą, kas galėjo taip pasielgti
Pasak apžvalgininko, politikos analitiko M.Laurinavičiaus, nors negalima visiškai atmesti įvairių šio incidento versijų, tai greičiausiai būtų galima įvardinti kaip provokaciją prieš Lietuvą.
„Niekada negalima atmesti galimybės, kad tai yra kokio nors psichiškai nesveiko ar bent nestabilaus žmogaus išpuolis, nes teoriškai taip gali būti, bet jeigu ne, tai yra užsakytas nusikaltimas, o užsakovas tokiu atveju yra vienintelis – Kremlius.
Šiuo atveju provokacijos taikinys ir tikslas yra ne L.Volkovas, kuris šiuo atveju tik įrankis, bet pagrindinis taikinys yra Lietuva, o ne konkretus asmuo“, – aiškino M.Laurinavičius.
Tiesa, analitikas turi ir savo versiją, kas galėjo įvykdyti tokį nusikaltimą.
„Analizuojant nusikaltimo pobūdį, mano pirmas spėjimas būtų, kad tai yra koks nors sąlyginis baltarusis iš statybų ar transporto sektoriaus – kažkas tokio. Toks mano spėjimas. Arba kitas panašus spėjimas – koks nors lietuvis, nebūtinai tiesiogiai užverbuotas, bet vis vien galai yra ten pat.
Mano pirma versija, kad tai yra kas nors iš tų atvykėlių į Lietuvą, teoriškai tai galėtų būti ir kokie nors kazachai ar dar kažkas, bet mano pagrindinė versija, kad tai ne koks agentas ar dar kas nors, o sąlyginis statybininkas ar vairuotojas, kurių čia yra privažiavę“, – svarstė M.Laurinavičius.
Paklaustas, kas jam leidžia daryti tokią išvadą, politikos analitikas išskyrė nusikaltimų braižą, kuris esą atrodo jau pažįstamas iš anksčiau. Tiesa, anot jo, L.Volkovo tikrai nesiekta nužudyti.
„Ką galima dabar pakankamai aiškiai pasakyti, kad provokacijos tikslas nebuvo nužudyti. Jeigu būtų norėję jį nužudyti, niekas taip net nebūtų daręs. Žinoma, su plaktuku irgi galima nužudyti, bet jeigu mes kalbame apie Rusijos specialiąsias tarnybas, tai yra du būdai, kaip rusų specialiosios tarnybos rengia pasikėsinimus, kurių tikslas yra nužudyti – arba tiesiogiai apmokyti patys agentai, įskaitant profesionalius žudikus, arba jie pasitelkia nusikaltėlius, mafijines grupuotes įvairiose šalyse, su kuriomis turi ryšių, ir užsako, kad nusikaltėliai tą padarytų.
Jeigu tikslas būtų nužudyti ar bent sužaloti, niekada niekas to nedarytų su plaktuku. Jeigu tikslas yra sužaloti, tam gerokai labiau tinka beisbolo lazda. Net jeigu tai yra nusikaltėliai, joks nusikaltėlis rimto reikalo nesiims daryti su plaktuku, juo labiau su tuo, kad tai buvo net ne šiaip plaktukas, o skirtas mėsai mušti“, – aiškino M.Laurinavičius.
Jeigu tokių išpuolių Lietuvoje padaugėtų, jo teigimu, Lietuvos institucijos tą greičiausiai atlaikytų, tačiau apskritai šis incidentas, pasak specialisto, yra dar vienas signalas ir kartu įspėjimas Lietuvai.
„Tas išpuolis mums dar kartą parodė, kad mes turime saugumo problemą, kad teoriškai tokių žmonių, kurie būtų pasiryžę padaryti kažką tokio, kas dabar padaryta, net teoriškai tarp tų 60 tūkstančių ar dar daugiau tūkstančių tiesiog negali nebūti. Tai reiškia, kad mes susikūrėme saugumo problemą, kurią turėsime spręsti“, – sakė jis, pridurdamas, kad toks išpuolis greičiausiai būtų nutikęs ir tuo atveju, jei Lietuva nebūtų prisileidusi tiek daug migrantų iš kaimyninių šalių.
M.Laurinavičius akcentavo ir dar vieną dalyką – pats L.Volkovas, kaip ir A.Navalnas bei jo komanda, jokios grėsmės Kremliui esą nekelia. Todėl išpuolis prieš šį rusų opozicionierių, pasak jo, pasirinktas tik kaip galimybė sukelti sumaištį Lietuvoje.
„Čia dar viena priežastis, kodėl aš esu visiškai įsitikinęs, kad pagrindinis taikinys yra ne pats L.Volkovas, o Lietuva – iš A.Navalno komandos L.Volkovas būtų mažiausiai Kremliui tinkamas taikinys. Bet jeigu tai yra tam, kad būtų sukelta tai, kas sukelta Lietuvoje dabar – tada jis yra labai tinkamas taikinys.
Jeigu Kremlius taikytųsi į A.Navalno žmones, taikytųsi į pačią J.Navalnają, arba į kokią M.Pevchych, kuri vadovauja tyrimams. L.Volkovas šiuo metu yra tokia kalbanti galva, kuri siejama su A.Navalno štabu, bet problemų Kremliui keliančių žmonių sąraše jis būtų vienas paskutiniųjų“, – pastebėjo analitikas.
V.Denisenko: yra dvi pagrindinės versijos
Kad L.Volkovo užpuolimas nėra tik atsitiktinumas, mąsto ir Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro bei Karo akademijos docentas V.Denisenko. Jis, kaip ir M.Laurinavičius, laikosi nuomonės, kad šis užpuolimas yra viena iš prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis vykdomų provokacijų pavyzdžių.
„Čia gali būti kokio nors psichiškai nelabai stabilaus žmogaus veiksmas, galbūt kokio nors vadinamojo pseudopatrioto išpuolis, nes nėra paslaptis, kad ta pati A.Navalno komanda Lietuvoje buvo ir kritikuojama, ir paties A.Navalno figūra buvo vertinama, galima sakyti, prieštaringai. Neatmesčiau galimybės, kad koks nors radikalizuotas žmogus galėjo nuspręsti taip pasireikšti.
Tačiau, ko gero, labiau tikėtina kita versija – kad visgi tai yra organizuotas užpuolimas, siekiant įgyvendinti provokaciją prieš Lietuvą. Artėja Rusijos prezidento rinkimai, taip pat galima prisiminti, kad įvairaus pobūdžio provokacijos – paminklų išniekinimai, įvairūs kurstymo veiksmai – buvo vykdomi tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse ir anksčiau. (...)
Tai galima matyti ir kaip tokios hibridinės agresijos, vykdomos prieš Baltijos šalis, vieną iš epizodų. Galima įtarti, kad taip gali būti“, – portalui lrytas.lt sakė V.Denisenko.
Tačiau, pašnekovo teigimu, kol nėra sulaikyti įtariamieji ar įtariamasis, galime tik spėlioti, kas įvykdė išpuolį, kaip jis buvo planuojamas ir kas už to stovi. Tiesa, docentas neatmetė tikimybės, kad panašių incidentų gali kilti ir ateityje.
„Lietuvoje mes tikrai turime pakankamai nemažai politinių migrantų iš Rusijos, gana žinomų žurnalistų, visuomenės veikėjų. Kalbant apie jų mastą, iš esmės rusiška nesisteminė opozicija, vertinant kritiškai, ko gero, neturi masto. Netgi A.Navalno bendražygiai yra plačiai žinomi tam tikruose sluoksniuose, dažniausiai opoziciškai nusiteikusių žmonių pačioje Rusijoje, bet sunku pasakyti, ar A.Navalnas iš tikrųjų kėlė labai didelį pavojų politine prasme pačiam V.Putinui.
Tačiau mes matome, kad Kremlius yra susirūpinęs praktiškai bet kokia opozicija, nerimauja dėl to – tai paaiškina ir B.Nemcovo nužudymą, ir A.Navalno kalinimą ir nugalabinimą, tai ar gali kas nors panašaus pasikartoti – bijau, kad gali“, – svarstė V.Denisenko.
Specialistas pridūrė, kad L.Volkovo sumušimu iš esmės norėta „patikrinti“ ir pačią Lietuvą – kaip mūsų šalis į tokius incidentus reaguos.
„Aš žiūrėčiau į visus įvykius ir dabartinį užpuolimą, kitas provokacijas kaip į nuoseklų veiksmą, kurio siekis yra kelti nerimą, įtampą, galbūt pabandyti patestuoti, kaip Lietuvos struktūros, specialiosios tarnybos sugeba suvaldyti iššūkius ir tokias situacijas. Ko gero, nepabijočiau tokio žodžio, kad prieš mus vykdomas hibridinis karas.
Jis yra kitoks, nei Rusija vykdė prieš Ukrainą 2014 metais, tačiau išpuoliai, provokacijos, šalia einanti propaganda ir dezinformacija yra priešiški veiksmai, nukreipti prieš Lietuvą, ir tai yra mūsų realybės dalis“, – aiškino V.Denisenko.
