To prašoma, nes Seime yra registruota nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama griežtinti azartinių žaidimų rinkos reguliavimą ir pasiūlytos alternatyvos dėl naujo reklamos modelio, kurių dar nespėjo įvertinti Seimo teisininkai, o tai yra svarbu, kadangi azartinių lošimų rinkos problemas būtina spręsti kompleksiškai, peržiūrint visą sistemą, o ne priimant pavienius sprendimus.
Tuo tikslu prašoma kreiptis į Vyriausybę, kad ji įvertintų ne tik Seimo narių pateiktus projektus, bet ir jų poveikį kitiems sektoriams, pavyzdžiui, žiniasklaidai.
Būtent todėl prie kreipimosi prisijungusios organizacijos, žiniasklaidos grupės ir žiniasklaidos priemonės prašo Seimo narių palaikyti kompleksišką požiūrį į sisteminę azartinių lošimų srities reguliavimo peržiūrą, priimant racionalius ir atsakingai įvertintus sprendimus.
Be to, sisteminei azartinių lošimų rinkos reguliavimo peržiūrai, kuri turės įtakos ir kitiems susijusiems sektoriams, labai svarbus ir Vyriausybės įvertinimas, todėl Seimo prašoma kreiptis į Vyriausybę dėl išvados visiems Seime registruotiems projektams.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) vadovės Gabrielės Andrašiūnienės teigimu, žiniasklaidos atstovai palaiko siekį apsaugoti visuomenę nuo galimo azartinių lošimų neigiamo poveikio ir stiprinti vartotojų apsaugą tačiau mano, kad azartinių lošimų reklamos draudimas yra kraštutinė priemonė, kurios tikslus efektyviai įgyvendinti galėtų nuosaikesnės reguliacinės priemonės.
„Šiandien žiniasklaida susiduria su daugybe iššūkių, tarp kurių jau dabar esantis griežtas šalies teisinis reguliavimas ir milžiniška konkurencija su pasauliniais medijų tinklais. Azartinių lošimų reklamos apribojimas būtų dar vienas ženklus smūgis šiam sektoriui, kuris neabejotinai paliestų pirmiausiai mažiau pelningų visuomenės informavimo priemonių stabilumą ir nepriklausomumą. Manome, kad bet koks reklamos rinkos griežtinimas turėtų būti gerai apgalvotas ir kompleksiškai įvertintas, todėl tenka tik apgailestauti, kad iniciatyva riboti reklamą kyla dėl vieno įvykio, sukėlusio didelį rezonansą visoje šalyje“, – sako G. Andrašiūnienė.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, pradedant svarstyti siūlomus azartinių lošimų rinkos pakeitimus, kurių Seime jau registruota nemažai, sprendimų priėmėjams labai svarbu matyti bendrą paveikslą – ne tik Seimo narių iniciatyvas, bet ir Vyriausybės vertinimus, kaip siūlomi pakeitimai atsilieps kitiems sektoriams.
„Dėl azartinių lošimų kylančias problemas būtina spręsti, nes daugeliui žmonių jos yra skaudžios, įstumiančios į vis gilesnį priklausomybių liūną, finansinius praradimus, sunkumus šeimose, tačiau tai daryti labai svarbu atsakingai ir kompleksiškai, įvertinus visas iniciatyvas, jų poveikį, sulaukus Seimo teisės ekspertų vertinimų ir dėl kitų siūlymų, kurių dar nespėta pateikti. Pavyzdžiui, Seime yra registruotas projektas, kuriuo siūloma nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai, užsakant turinį toje pačioje žiniasklaidos priemonėje ir jas ruošiant pagal Lošimų priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Pavienės priemonės, vargu, ar išspręs įsisenėjusias azartinių lošimų sektoriaus problemas, tad svarbu matyti ir vertinti kuo platesnį paveikslą“, – sako L. Bušinskaitė.
LVK, IŽA, LRTA bei žiniasklaidos priemonės palaiko tikslą peržiūrėti azartinių lošimų sistemą ir apsaugoti žmones nuo jų sukeliamų priklausomybių, o norint pasiekti šių rezultatų labai svarbu kuo detalesnė analizė, poveikio vertinimai, įsiklausyti į ekspertų ir visų suinteresuotų sektorių nuomonę bei siūlymus.
To siekiant, svarbu užtikrinti, kad azartinių lošimų, įskaitant susijusios reklamos bei prevencijos sklaidos, teisinio reguliavimo sisteminė peržiūra vyktų ne etapiškai ir atskirai, o kompleksiškai.
Taip pat Seimo narių dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad visuomenės informavimo rengėjams ir skleidėjams azartinių lošimų reklama – svarbus pajamų šaltinis. Ši reklamos rūšis atskirose visuomenės informavimo priemonėse sudaro nuo 5 iki 25 proc. metinių pajamų. Tad jei būtų priimtas sprendimas pilnai uždrausti šią reklamą, tai būtų ne tik dar vienas pajamų praradimas, bet ir darytų poveikį organizacijų stabilumui, nepriklausomumui. Toks draudimas labiausiai paveiktų nepriklausomą ir savarankišką šalies žiniasklaidą – televizijas, naujienų portalus, radijo stotis, spaudą. Be to, mažiau pelningos žiniasklaidos priemonės susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais.
