Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad Seimo narių artimiausią pusmetį laukia iššūkis – sprendimus priiminėti teks rinkimų kontekste. O tai, specialistės teigimu, kai kurioms partijoms ar atskiriems politikams gali būti tikrai ne į naudą.
Apie svarbiausius naujos sesijos darbus „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo R.Urbonaitė, socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas ir konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Partnerystę kels į kitą kadenciją?
Paklaustas, ar valdantieji jau žino, ką ant Seimo stalo dės pavasario sesijoje, A.Vyšniauskas patikino, kad koalicija naujiems darbams pasiruošusi.
„Tiek Vyriausybė, tiek pagrindinės frakcijos pateikė savo pasiūlymus – netrukus Seimo valdyba juos svarstys. Pagrindinis dėmesys, kas yra skiriama, tai gynybai. Gynybos klausimai yra prioritetas numeris vienas. (...)
Sesija tikrai bus darbinga ir projektų bus nemažai, nors, aišku, kiekis, kaip visada, yra mažėjantis. Manau, kad tai yra teigiama savybė“, – laidoje svarstė konservatorių frakcijos narys.
Tiesa, A.Vyšniauskas suabejojo Civilinės sąjungos, arba vadinamuoju Partnerystės įstatymu – pasak jo, šis įstatymas gali nusikelti ne tik į kadencijos pabaigą, bet gali atsidurti apskritai jau kitoje Seimo kadencijoje.
Konservatoriaus manymu, tokią situaciją lėmė prastas opozicijos narių palaikymas vienam iš svarbiausių Seime esančių žmogaus teisių klausimų.
„Aš turiu abejonių dėl jo lietimo šią sesiją, nes matome, kad balsų kiekis yra toks, koks yra. Manau, kad šie klausimai liks kitai kadencijai ir kitoje kadencijoje su gerbiamais liberalais ir socialdemokratais, tikiuosi, sėkmingai priimsime.
Realybė yra labai paprasta – Seimo narių, kurie palaiko tuos vertybinius klausimus, maždaug yra 65–66. Tam, kad priimtume įstatymą, reikia 71 Seimo nario. Mūsų valdančiosios daugumos rezervai yra išsekę ir viskas priklauso nuo opozicijos.
Jeigu opozicija šiandien ateitų ir sakytų, kad gerai, priimame šituos projektus, mes sakytume „valio, judame į priekį“, tačiau opozicija, matyt, ruošdamasi rinkimams, neteikia to palaikymo ir balsų kiekis yra toks, koks yra“, – argumentavo A.Vyšniauskas.
O štai paklaustas, kaip artėjančią Seimo pavasario sesiją mato G.Paluckas, socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad vien ši frakcija atsineša virš 50 darbotvarkės pasiūlymų.
„Jie yra įvairūs – nuo kelių finansavimo iki aplinkosaugos klausimų, iki pirmo būsto apsirūpinimo ir panašiai. Mes žiūrime į ir Vyriausybės siūlomų projektų sąrašą, mėginame galvoti ar bent samprotauti, kokius galime teikti siūlymus, o galbūt galėtume ir palaikyti kai kuriuos teisingus sprendimus.
O kiti kolegos iš opozicijos taip pat savo pasiūlymus pavasario sesijos darbotvarkei pateiks“, – patikino parlamentaras.
G.Paluckas neišskyrė, kurie klausimai dabar svarbiausi pačiai visuomenei, ir kartu sukritikavo valdančiuosius dėl susikoncentravimo išskirtinai tik į gynybos aktualijas.
„Visuomenė neatsibunda vieną rytą ir nepasako, kad štai, vienas klausimas mums yra svarbus. Visi klausimai yra svarbūs – ar tai eilės poliklinikoje, ar vaikų išsilavinimo kokybė, ar gynybos ir saugumo klausimai. Čia reikalingas subalansuotas požiūris, nes mes dabar klausome kolegų, kokius jie teikia siūlymus, ir yra šiek tiek nerimo, kad yra išbarstomi prioritetai.
Jeigu kalbame konkrečiai apie gynybos klausimus, vietoje to, kad mes modernizuotume ir stiprintume kariuomenę, formuotume tą taip vadinamą diviziją, o divizijos iš pusantros brigados, kurią turime dabar, mes nesuformuosime, mes pereiname prie visuotinio šaukimo, dėl kurio tikrai nėra sutarimo.
Galų gale, net visuomenėje palaikymo šiai idėjai nėra, nes turime beveik 500 ikiteisminių tyrimų dėl vengimo atlikti karinę tarnybą“, – nurodė LSDP narys.
Reaguodamas į A.Vyšniausko prognozes ir dėl Civilinės sąjungos įstatymo perkėlimo į kitą kadenciją, G.Paluckas svarstė, kad tokia valdančiųjų pozicija iš esmės siunčia aiškią žinutę – jei atsakomybės kratomasi, Vyriausybė nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus.
„Jei mes būsime valdžioje, tai savo versijas ir projektų siūlymus ir pateiksime. Priminsiu, kad šios Vyriausybės programoje tie klausimai yra įtraukti, jie iš Vyriausybės programos nėra išbraukti, todėl kompromiso nesiekimas, užstrigimas su viena versija, sakant, kad už tai dabar atsakinga opozicija, iš esmės reiškia pasakyti, jog nėra valdančiosios daugumos, kuri yra pajėgi įgyvendinti Vyriausybės programą.
Jeigu šis vienai visuomenės daliai svarbus klausimas bus perkeltas į kitos Vyriausybės programą ar darbotvarkę, tai nebūtų pirmas kartas“, – kalbėjo G.Paluckas.
A.Vyšniauskas savo ruožtu patikslino, kad partnerystės klausimas į Vyriausybės darbų programą visgi nėra įtrauktas. Anot jo, tai yra atskirų koalicijos partnerių susitarimai ir jų programa.
„Vyriausybė svarstant tos pačios lyties asmenų santuokų klausimą ar panašius dalykus iš esmės nedalyvauja – tai yra Seimo reikalas.
Dėl to, man atrodo, yra labai svarbu tą įvardinti ir suprasti, ir kai žiūrime į opoziciją, tai visi projektai yra derinami su opozicija, ir tas variantas, kuris yra pateiktas, yra pats švelniausias, koks tik gali būti.
Jeigu kolegos turi kitų versijų – prašau dėti ant stalo“, – paragino konservatorius.
Politikams – profesionalumo išbandymas
Pasak MRU politologės R.Urbonaitės, įvairūs kontroversiški sprendimai artėjant rinkimams visada yra stumiami į šoną, tad panašią situaciją Seime turėtume stebėti ir dabar.
„Jeigu tu žinai, kad prieš rinkimus tai gali būti nepopuliaru, tai natūralu, kad racionalus veikimas suponuoja, jog tu tuos dalykus turėsi kažkaip praignoruoti, jei žinai, kad tavo rinkėjas gali sureaguoti jautriai.
Dabar ką mes matome – Vyriausybės turbūt bus dominuojantys pateikti projektai, jų Vyriausybės nutarime dabar yra 89. (...) Iš to, kas yra, aš negalėčiau pasakyti, kad tai yra tik gynybos klausimai kaip visiškai patys svarbiausi.
Mes matome ir klausimus, kurie yra susiję su tomis pačiomis pensijomis, ateis siūlymai iš VRM, tie patys migracijos klausimai, (...) manau, kad bus ir socialiniai klausimai. Kitas dalykas – energetika, kainų peržiūrėjimas“, – pastebėjo politologė.
R.Urbonaitės teigimu, neišmintinga būtų sakyti, kad šiuo metu valdžia koncentruojasi tik į gynybos klausimus, nors svarbių sutarimų dėl kai kurių klausimų, pavyzdžiui, gynybos mokesčio, rasti ir nepavyksta.
„Dėl gynybos klausimų šiandien yra sudėtinga rasti kompromisą – kitaip tariant, visi sutinka, kad reikia pinigų, bet niekas negali tiksliai pasakyti, iš kur tų pinigų paimti, ir dėl tų pinigų šaltinių yra tikrai didelis ginčas.
Aš netgi turiu nuogąstavimą, kad gali būti, jog tie kompromisai bus netgi šitoje pavasario sesijoje nesurasti, ir ne tik dėl finansavimo, galų gale ir dėl tų pačių šauktinių, visuotinio šaukimo. Mes matome, kad ir dabar laidoje yra gana besiskiriančios pozicijos.
Tai sakyčiau, tam tikra prasme darbotvarkę diktuos tarptautinė situacija, bet iš kitos pusės – mūsų pačių darbotvarkę labai stipriai diktuoja artėjantys Seimo rinkimai ir tu niekur nuo to nepabėgsi“, – aiškino politologė.
Pasak R.Urbonaitės, parlamentarai artimiausiu metu turės atidžiai apgalvoti kiekvieną savo žingsnį ar žodį, jų laukia ir tam tikras „profesionalumo išbandymas“.
„Į Seimo dangų šiandien eina rinkėjų norai – į ką aš bežiūrėčiau, kaip turėtų būti, deja, bet politikos aplinkybės, dabartinės politinės sąlygos diktuoja tam tikras taisykles. Ir tos taisyklės yra tokios, kad tu tikrai turi apgalvoti kiekvieną žingsnį ir pagalvoti apie tai, kaip į tą žingsnį reaguos arba nereaguos rinkėjas.
Ir natūralu, kad čia politikai tam tikra prasme yra suvaržyti. Bet manau, kad taip, gynybos klausimai vis tiek bus vieni, pavadinkime, aktualesnių, ir čia netgi pačių politikų turėtų būti uždavinys sugebėti rasti tokį kompromisą, kuris galiausiai leistų ir visuomenę įtikinti, kad mes einame geriausiu keliu. Jei politikai nesugebės matyti to dramblio kambaryje, tada bus tikrai liūdna galiausiai visiems.
Tai čia norisi, kad atsirastų šiek tiek daugiau toliaregystės, nes ta trumparegystė mums gali labai nemažai kainuoti. Čia ir yra politikų profesionalumo indikatorius – jūs esate tiek profesionalūs, kiek jūs sugebate įtikinti visuomenę dėl nepopuliarių sprendimų reikalingumo“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
