Jo teigimu, dėl tam tikrų aspektų mūsų šalies žvalgyba pabandė visuomenei ir patiems politikams atmerkti akis. Taip pat, pasak M.Laurinavičiaus, nors esame įpratę žodį „grėsmės“ dažniausiai sieti su Rusija ar Baltarusija, šiemet įvyksiantys prezidento ir Seimo rinkimai gali tapti kitos valstybes – Kinijos – taikiniu.
Grėsmės iš jos, analitiko teigimu, ateityje tik dar labiau didės.
Vieno pavojaus visuomenė dar nesupranta
Primename, kad ketvirtadienį VSD ir AOTD visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.
Pasak M.Laurinavičiaus, nors šių grėsmių dokumente matome jau kasmet pasikartojančius dalykus, vienas aspektas yra naujas. Tai – baltarusių situacija Lietuvoje.
„Bent jau aš matau tokį bandymą atmerkti akis Baltarusijos atžvilgiu, ir ne šiaip Baltarusijos, o tai, kad dėl nekontroliuojamos migracijos prisileista 60 tūkstančių baltarusių.
VSD vadovas D.Jauniškis vieną kartą jau buvo išėjęs su tuo į viešumą, neužteko, tai nusprendė, kad tą reikia pabrėžtinai įdėti šitoje ataskaitoje. Nors apie grėsmes iš Baltarusijos jau daug metų buvo kalbama, šitas dalykas yra pakankamai naujas, nes tai yra aktualija. Per praėjusius metus, ko gero, pakankamai nemaža dalis jų ir suvažiavo“, – pastebėjo politikos analitikas.
M.Laurinavičiaus teigimu, nors tikrojo vaizdo dėl Baltarusijos mūsų žvalgyba parodyti negali, gerai, kad ši grėsmė galiausiai buvo įvardinta ir paryškinta.
„Daugybės dalykų jie negali pasakyti, neatskleisdami savo darbo metodų, kartais net agentų, tai pilno vaizdo mes matyti negalime, bet čia yra tiesiog grėsmių įvertinimas. Akivaizdžiai pasakyta, kad diaspora kelia grėsmę, ir važinėjimas per sieną kelia grėsmę, viskas kaip pirštu besta, ir to tikrai nebuvo jokioje ankstesnėje analizėje. Tai yra susiję su šių dienų aktualija, kas ir toliau vyksta“, – komentavo specialistas.
Visgi, kaip svarstė analitikas, nemaža visuomenės dalis vis dar nėra iki galo įsisąmoninusi, kokią iš tiesų grėsmę gali kelti Lietuvoje esantys baltarusiai, iš pirmo žvilgsnio nekeliantys jokių įtarimų.
„Kitas grėsmes mes esame įsivardinę ir įsisąmoninę. Tai nereiškia, kad mes viską padarėme, kad nuo jų apsisaugotume – toli gražu, nes namų darbų Lietuva nepadariusi daugybėje sričių, bet mes tas grėsmes, kurios yra vardijamos kiekvienais metais, esame įsisąmoninę kaip visuomenė. Šitos grėsmės – ne, ir tą rodo Vyriausybės elgesys.
Nepaisant tos pačios VSD išėjimo į viešumą, prezidento raginimo, pačios valdančiosios partijos atstovų raginimų, Vyriausybė ir apskritai valdančioji koalicija atsisako reaguoti į šią grėsmę. Ir tai reiškia, kad šitos grėsmės neįsisąmonino visuomenė, nes jei visuomenė būtų įsisąmoninusi, Vyriausybė neturėtų kur dėtis, ji negalėtų priešintis visuomenei.
Tai VSD nusprendė dar kartą mums pirštu pabadyti, ko mes neįsisąmoniname“, – pastebėjo M.Laurinavičius.
Grėsmių ataskaitoje teigiama, kad Rusija nerodo noro deeskaluoti situaciją Ukrainoje ir ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO. Pasak analitiko, Rusijos ir Vakarų konfrontacija vyksta jau daugelį metų, ir tai yra akivaizdu kiekvienam ekspertui, tačiau šiuo atveju esą ataskaitoje norėta sureaguoti į kelis visuomenę audrinančius kraštutinumus.
„Pirmiausia jie reaguoja į vieną kraštutinumą, kad karas „jau rytoj“. Ta panika ir toliau visuomenėje kurstoma, ir specialiai yra kurstoma Rusijos – ji tam skiria savo resursus ir pajėgumus. Tai mums reikia nepasiduoti tai panikai, nes yra dalis visuomenės, kuriai dangus griūva, kuriai fizinis karas su raketomis lėktuvais jau ir bus jau rytoj.
Tai čia labai aiškiai pasakė tiek karinės žvalgybos vadovas, tiek D.Jauniškis, kad to karo rytoj nebus, ir labai maža tikimybė, kad reikėtų formuluoti taip, kaip jie formuluoja“, – aiškino M.Laurinavičius.
Kitas kraštutinumas, pasak eksperto – dalis visuomenės įsivaizduoja, kad pasibaigus karui Ukrainoje baigsis ir visa konfrontacija su Rusija.
„Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes normaliai tam karui nesiruošiame. Mes galvojame, kad va, įstrigo jie ten Ukrainoje, dar ilgai ten bus, o vėliau viskas baigsis, mes saugūs. Todėl norima pabrėžti, kad atsipalaiduoti negalime – taip reikėtų tą vertinti“, – akcentavo M.Laurinavičius.
Grėsmė iš Kinijos kasmet – vis didesnė
VSD grėsmių ataskaitoje jau ne vienerius metus iš eilės paliestas ir Kinijos klausimas. Pabrėžiama, kad Kinijos žvalgyba vis intensyviau renka informaciją, susijusią su Lietuvos vidaus aktualijomis, o šios valstybės tarnybos gali domėtis ir šiais metais Lietuvoje vykstančiais rinkimais.
M.Laurinavičiaus teigimu, šiandien galima konstatuoti, kad Kinijos grėsmė Lietuvai nuosekliai didėja, ir šiemet iš tiesų gali paveikti net mūsų šalyje vyksiančius rinkimus.
„Remiantis ne vien tik analitika, bet ir žvalgybine informacija, galima konstatuoti, kad kiekvienais metais reali Kinijos grėsmė Lietuvai didėja. Ji didėja nuolat ir smarkiai. Tiek akcentuojama, kiek akcentuota šiemet, dar tikrai nebuvo.
Galiu pasakyti nuo savęs – tai bus pirmieji mūsų rinkimai – tiek prezidento, tiek Seimo – kada mes turime realiai ruoštis ir matyti grėsmę, kad mes turėsime Kinijos kišimąsi į Lietuvos rinkimus. Čia yra viena iš grėsmių, kurias, manau, verta tiesiog įvardinti tiesiai ir aiškiai“, – tvirtino specialistas.
Paklaustas, kaip tas kišimasis gali atrodyti, M.Laurinavičius kalbėjo, kad tai bus jau laiko patikrintas Rusijos kišimosi į rinkimus modelis.
„Pavyzdžiui, prieš porą savaičių žiniasklaidoje pasirodė antraštė apie Taivaną, kad Taivanas yra pagrindinis tiekėjas Rusijos karinei pramonei. Ten buvo visa ta isterija, atakuojami politikai, neva Taivanas remia Rusiją. Nors šito dalyko dalis žiniasklaidos, matyt, net nesuprato, aš tai galiu įvardinti kaip vieną iš Kinijos kišimosi į rinkimus epizodų, nes ta isterija tikrai nebuvo atsitiktinė.
Impulsą paprastai duoda tie, kurie žino, kaip tokias kampanijas išvystyti. Ir daugybė tokių pavyzdžių gali būti. Finansinis kai kurių kandidatų rėmimas labai tikėtinas, labai tikėtina Kinijos visa propagandinė dezinformacinė veikla prieš Kinijai nepalankius kandidatus ir partijas, pasinaudojant ir Taivanu, kad neteisinga politika. (...)
Taivanas Rusiją remia nė kiek ne daugiau, nei Lietuva. Šitas pavyzdys, ypač kampanija prieš Taivaną, yra geriausias pavyzdys, kaip Kinija veikė ir veiks, bet bus visa paletė, ką ir Rusija naudoja dėl kišimosi į rinkimus“, – aiškino pašnekovas.
Pasak M.Laurinavičiaus, norint suprasti, kodėl Kinijai taip rūpi Lietuva, reikėtų suprasti, kas mes tai Kinijai esame.
„Mes jai esame įdomūs kaip Europos Sąjungos nariai, ir tada jiems įdomu viskas – nuo mūsų politikos iki ekonomikos, diplomatinių santykių, karo Ukrainoje. Jiems viskas įdomu, nes jie yra pasauliniai žaidėjai.
Kadangi mes, ši Vyriausybė, laikosi nepataikavimo Kinijai politikos, jiems esame dar svarbesni“, – komentavo jis.
