Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime ji sakė, kad leidus rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis, lenkų tautybės žmonių lūkesčiai įgyvendinti ne iki galo, tik truputį pasistūmėta į priekį.
„Nereikia bijoti diakritinių ženklų. Aš nematau jokio pavojaus lietuvių kalbai ir jos savitumui, nes vardas ir pavardė yra užrašomi tik to žmogaus dokumentuose. Tai tikrai nepraplečia nei lietuvių kalbos abėcelės ir tikrai niekaip neveikia lietuvių kalbos. Vardas ir pavardė yra žmogaus privataus gyvenimo dalis”, – sakė ji.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Jaroslawas Wolkonowskis teigė, kad jau per 30 metų kovoja dėl savo pavardės rašymo.
„Dėl savo pavardės ir vardo kovoju jau nuo 1992 metų, kai priimant Lietuvos Respublikos pilietybę buvo išduotas naujas pasas”, – sakė jis.
J.Wolkonowskis apgailestavo, kad šių metų kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neleista jo pavardėje rašyti raidės L su diakritiniu ženklu.
Kaip pastebėjo Europos žmogaus teisių fondo atstovė Agata Palinska, įteisinus asmenvardžiuose raidę W, neįteisinta liko L, todėl pavardė yra tarsi sudarkyta.
„Praktikoje dabar vardas ir pavardė yra tarytum sudarkyti. L lietuviškai tariama kietai, lenkiškai – minkštai ir neaišku, kaip gyventi su tokiu sudarkytu vardu ir pavarde”, – sakė ji.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai gruodžio 28 d. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nustatyta galimybė ne lietuvių tautybės piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai.
Anot KT, rašyti asmens vardą ir pavardę su diakritiniais ženklais būtų galima, jeigu tai leistų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose yra rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Ši nuostata, kaip nutarė KT, neprieštarauja Konstitucijai. KT savo nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, negavęs VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, įstatyme negalėjo numatyti galimybės rašyti asmenvardžius kitaip negu numatyta šiuo metu.
KT nurodė, kad Seimas, norėdamas nustatyti galimybę asmens vardą ir pavardę rašyti kitokiais būdais, privalo gauti kompetentingos institucijos išvadą, šiuo atveju – VLKK išvadą.
Anot KT, diakritinius ženklus asmenvardžių rašyme dokumentuose būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog taip rašant, nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Į KT dėl asmenvardžių rašybos įstatymo nuostatų kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, prašydamas įvertinti, ar nenustatyta galimybė vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti su diakritiniais ženklais neprieštarauja Konstitucijai.
ELTA primena, kad Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės.
