Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, „Freedom House“ vadovas Vytis Jurkonis pastebi, kad Rusijos ilgalaikė konfrontacija su NATO, apie kurią kalbama dokumente, vyksta jau seniai, tačiau šiemet dėl daugybės vyksiančių rinkimų galime stebėti jos suintensyvėjimą.
Politologas taip pat pabrėžė, kad pastaruosius kelerius metus Lietuvos institucijos vis geriau žino ir supranta, kaip iš tiesų gali veikti kitos Lietuvai nedraugiškos valstybės – Baltarusijos – tarnybos.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis VSD ir AOTD ataskaitą vertina kritiškiau – pasak jo, kai kurie joje išdėstyti teiginiai kelia rimtų klausimų, o kai kurie svarbūs aspektai apskritai buvo pamiršti.
Ko laukti iš Rusijos?
Politologas V.Jurkonis pastebėjo, kad didelių netikėtumų šioje grėsmių vertinimo ataskaitoje nėra – pasak specialisto, ji yra pakankamai nuosekli, nes panašius dalykus jau regėjome ir anksčiau.
„Kai kur galbūt išsamiau surašytos grėsmės, bet didelių siurprizų ir netikėtumų nėra. Juo labiau, kad įvairios žinybos – VSD, Migracijos departamentas, vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kariuomenė – apie dalį tų grėsmių viešai kalbėjo ir tuos klausimus kėlė.
Manau, kad dalis viešų diskusijų ir klausimų gana sistemiškai išdėlioti ataskaitoje, pateikiamas bendras vertinimas, žiūrint nuo karo Ukrainoje situacijos ir to pasekmių iki augančios Kinijos grėsmės ir jos veiklos regione, geografinių kaimynų.
Apie visus šiuos dalykus buvo diskutuojama ir anksčiau, tiesiog viskas nuosekliai suguldyta ir paliekamas gana nuoseklaus dokumento įspūdis“, – vertino politologas.
Ataskaitoje rašoma, kad Rusija „nerodo noro deeskaluoti situaciją Ukrainoje ir ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO“. Paklaustas, kaip ta konfrontacija galėtų atrodyti ir kaip suprasti tokį teiginį, V.Jurkonis atkreipė dėmesį, kad ir tai nėra nauja informacija. Mat tokia konfrontacija, politologo teigimu, vyksta jau daugybę metų.
„Jeigu prisiminsime pastaruosius maždaug 20 metų, tai tuos konfrontacijos elementus esame matę ir kai kada netgi patyrę – užtenka prisiminti 2007 metų Bronzinio karo istoriją Estijoje, kibernetines atakas, išaugusį dezinformacijos srautą ypač po Krymo aneksijos, kartais kišimąsi į rinkimų procesus ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir ES.
Tikėtina, kad 2024 metais to matysime daugiau, nes vyksta ypač daug rinkimų. Ne paslaptis, kad Kremlius yra linkęs taikyti „skaldyk ir valdyk“ politiką, tad manau, bus bandoma išnaudoti visas takoskyras ES valstybių visuomenėse įvairiais klausimais“, – aiškino V.Jurkonis.
Pasak specialisto, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose visuomenėse konfliktai gali būti keliami dirbtinai, kitur – užaštrinami, o kai kur jie gali būti natūralūs, tačiau Rusija esą nepraleis progos jų eskaluoti ir gilinti.
„Tai irgi nėra nauja, tiesiog ataskaita atkreipė dėmesį, kad visuomenė, politikai, žiniasklaidos atstovai būtų budresni, kuo daugiau remtųsi faktais, o ne emocijomis, nebūtų linkę į sąmokslo teorijas ir nekurtų baubų lygioje vietoje, bet kartu suprastų visą geopolitinį kontekstą ir kad Kremliaus veikimo laukas ir instrumentai yra įvairūs – nuo tiesioginės intervencijos iki bandymų paveikti visuomenės nuotaikas, demoralizuoti, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ar NATO“, – kalbėjo politologas.
Įvertino grėsmes ir iš Baltarusijos
Grėsmių Lietuvai ataskaitoje nemažai dėmesio skirta ir Baltarusijai. Pažymima, kad kaimyninės šalies žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tapo itin agresyvi, o priešiškai veiklai mūsų valstybės atžvilgiu mėginama pasitelkti ir Lietuvoje gyvenančių baltarusių diasporą.
Anot VSD, fiksuojama tendencija, kai specialiosios tarnybos siekia megzti ir atnaujinti kontaktus su diasporos atstovais, kurie anksčiau yra dirbę įvairiose Baltarusijos institucijose, vidaus sistemoje.
Tačiau, V.Jurkonio teigimu, tokius epizodus matėme ir prieš 2022-uosius, ir prieš 2020 metus.
„Dėl žmonių masto ir srauto yra turbūt didesnis veikimo laukas, bet vėlgi, jei prisimintume, kada Baltarusija paskelbė bevizį režimą, kuomet žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos galėjo atvykti trumpam laikotarpiui be vizų į Baltarusiją, tai Lietuvos institucijos ir saugumo tarnybos labai aiškiai įspėjo visus nevykti į Baltarusijos teritoriją ir kad atvykimas gali turėti pasekmių.
Tai iš principo mes matome panašaus pobūdžio veikimą – jei anksčiau buvo žiūrima į atvykstančius Lietuvos piliečius, dabar matome, kad bandoma pasiekti ir Baltarusijos piliečius, kurie vyksta į Lietuvos valstybę ar grįžta iš jos. Nereikia subendravardiklinti ir sakyti, kad tai vyksta absoliučiai su visais piliečiais, nes žmogaus teisių gynėjai, nukentėję nuo Baltarusijos režimo, didžioji jų dalis nevyksta atgal į Baltarusiją, nors yra kitos veikimo priemonės – per socialinius tinklus, yra spaudimas, bauginimas, erzinimas, ir būtų gerai, kad Lietuvoje iniciatyvos neprisidėtų prie to bauginimo ir nerimo fono.
Patys Baltarusijos piliečiai apie tai kalba ir mes norėtume, kad jie apie tai kalbėtų, kad, jeigu būna kažkokio kontakto, jie informuotų Lietuvos žinybas, taip gerindami mūsų institucijų radarą ir supratimą, kaip Baltarusijos režimas bando veikti ir paveikti čia esančius piliečius, ir taip didinti tą atsparumą, kad tokios priemonės neturėtų poveikio“, – portalui lrytas.lt sakė V.Jurkonis.
Politologas darė prielaidą, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvos institucijos vis geriau supranta, kaip gali veikti Baltarusijos tarnybos, apie tai vis daugiau žinoma.
„Dėl to nereikia kelti panikos ir sakyti, kad tai yra kažkas, ko nebuvo prieš 10 metų. Ką mes matėme iš įvairių viešų šaltinių pastaruoju metu, kai buvo atskleista apie EP parlamento atstovės iš Latvijos veikimą su Rusijos tarnybomis, tai ta veikla buvo vykdoma jau seniai.
Reikėtų pabrėžti, kad veikimas buvo ir prieš 10, ir 15 metų, tiesiog mes dabar tai galime aiškiau pamatyti, geriau įvertinti, nes šaltinių ir mūsų pusėje yra gerokai daugiau“, – pabrėžė V.Jurkonis.
Ataskaitoje įžvelgė ne vieną spragą
Savo ruožtu profesorius G.Mažeikis aiškino, kad šių metų ataskaitoje ir toliau dominuoja pagrindinė grėsmė – Rusija. Tačiau, pasak profesoriaus, nors grėsmių vertinimas nuo praėjusių metų pasipildė naujomis detalėmis, kai kurių dalykų, kurie aktualūs tapo visai neseniai, jis dokumente pasigedo.
„Matosi, kad jau egzistuoja nusistovėjusi metodologija, aiškinimo taktika – vadinasi, pati savaime metodologija nėra kintanti ir atitinkamai tik papildoma naujomis detalėmis. Bet reikia pastebėti ir dėl to atsirandantį tam tikrų naujumų nematymą, nes senos metodologijos ir praktikos kartais neleidžia mums kai ko pamatyti.
Pavyzdžiui, vienas iš dalykų, apie kuriuos mes ypač 2023 metais diskutavome, tai Rusijos patriarchato įtaka stačiatikiams, taip pat Lietuvos stačiatikiams. Visiems pakankamai gerai žinoma, kad Rusija bando veikti per savo bažnyčią ir Lietuvai tai kelia neabejotinas grėsmes. Tai šita tema neaptarta.
Pakankamai nauja tema yra ir dėl Donaldo Trumpo pareiškimų kylantis nerimas NATO šalyse ir ES. Taip pat dokumentas visai nekalba apie galimybes. Paprastai metodologija yra grėsmių ir galimybių balansas. Mes turime tam tikras galimybes ir norus, pavyzdžiui, didinti savo gerovę ir saugumą, tai apie jas nėra kalbama, nepaisant to, kad Lietuvoje buvo ir Seimo, ir Vyriausybės priimti įvairūs pažangos dokumentai“, – pažymėjo G.Mažeikis.
Taip pat, profesoriaus manymu, kai kurie sakiniai ataskaitoje skamba gana nelogiškai – pavyzdžiui, vienas iš teiginių apie Baltarusiją.
„Baltarusijos režimo grėsmių suvokimas lemia itin intensyvią žvalgybos tarnybų veiklą prieš Lietuvą. Tam naudojama ir didėjanti baltarusių diaspora“. Tiesą sakant, nesuprantu šito sakinio, nes išeitų taip, kad, jeigu nesuvoktume grėsmių, būtų mažesnė ir veikla prieš Lietuvą, nes grėsmių suvokimas didina žvalgybos intensyvumą. Tai kai kurie sakiniai yra nesuprantami, juos reikėtų perrašyti suprantama, logiška kalba“, – pastebėjo pašnekovas.
G.Mažeikis VSD dokumente įžvelgė ir daugiau probleminių kampų – vienas iš jų, pasak jo, Lietuvai tam tikra prasme netgi kelia pavojų.
„Yra atsiradęs skyrelis apie litvinus. Kadangi šitą temą esu pats nagrinėjęs, tų Baltarusijos litvinų yra labai visokių – ką VSD dokumentas ir teigia, kai kurie iš tų litvinų neigia Lietuvos vienareikšmę teisę į LDK istoriją, kai kurie iš jų net ginčija Vilniaus priklausomybę Lietuvai, ir tą dokumentas teisingai pažymi.
Yra ultraradikalų, kurie neigia Lietuvos tapatybę, yra litvinų, kurie sutinka bendradarbiauti ir pripažįsta Lietuvos tapatybę, yra ir tokių, kurie būtų linkę bendradarbiauti su Baltarusijos režimu, bet yra ir, pavyzdžiui, K.Kalinausko pulkas Ukrainoje, kuris laikosi litviniškų pozicijų ir kurio kariai aukoja savo gyvybes ne tik už Ukrainos laisvę, bet ir už Lietuvos nepriklausomybę.
Tai išeitų, kad mūsų šitas dokumentas su šiuo skyriumi tiesiogiai atakuoja juos, lyg tokiu būdu mes sakytume, kad Kalinausko pulko neturėtų būti, nes jie kenkia Lietuvai. Bet tai yra absurdas. Jie netiesiogiai gina Lietuvos nepriklausomybę, nes kaunasi Ukrainos pusėje“, – pabrėžė G.Mažeikis, pridurdamas, kad tokiomis formuluotėmis galima netgi pakenkti Lietuvos saugumui.
Tokių spragų profesorius teigė užfiksavęs ne vieną dešimtį, tačiau bendras vaizdas diskusijai, anot jo – neblogas.
„Jeigu to dokumento tikslas yra, kad apie tas grėsmes būtų viešai diskutuojama, šitas dokumentas yra pakankamai geras diskusijai, bet tada ją reikia ir organizuoti. (...)
Mano manymu, kai kurie sakiniai yra gremėzdiški ir netikslūs – daug tokių sakinių yra. Pasakymas, kad Rusija nesiruošia kažko pulti po Ukrainos, yra tiesiog citata iš Rusijos propagandos“, – vertino G.Mažeikis.
