„Džiaugiuosi, kad Švedijos kelias į narystę NATO baigtas – Švedijos ir visos euroatlantinės erdvės labui. Švedijos narystė NATO – puikus rezultatas ir visam Baltijos jūros regionui. Dabar esame saugesni ir stipresni“, – teigė G. Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas akcentavo, kad norint sustiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną Baltijos regione ir visame rytiniame flange, prireiks didelių konsolidavimo pastangų. Jis pabrėžė, jog svarbu pradėti galvoti ir apie Rusijos sulaikymo strategiją.
Prezidento teigimu, būtina kuo greičiau įgyvendinti Vilniaus viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus bei pasiruošti liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Vilniuje suderinti nauji gynybos planai turi būti įgyvendinami, kaip ir sprendimas dėl rotacinio oro gynybos modelio“ , – pažymėjo Lietuvos prezidentas.
Taip pat, kaip nurodoma išplatintame pranešime, G. Nausėda akcentavo ir visapusišką paramą Ukrainai.
ELTA primena, kad Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas įstoti į NATO paskatino 2022 metų vasarį pradėta Rusijos invazija į Ukrainą.
Suomija į NATO įstojo praėjusių metų balandį, o Švedija 32-ąja karinio Aljanso nare oficialiai tapo ketvirtadienį.
