„Pasirašyk už Prezidentą“, – nuotrauka su tokia apmokėta politine reklama daugiau nei savaitę sklandė socialiniuose tinkluose. Joje užfiksuota, kaip antros kadencijos siekiantis prezidentas G.Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene darosi asmenukę.
Už jų nugaros – gausus būrys NATO viršūnių susitikime savanoriavusių valstybės tarnautojų, tarp kurių – įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai, kariškiai.
Ši nuotrauka padaryta praėjus dienai po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kai šalies vadovas atvyko asmeniškai padėkoti didžiuliam savanorių būriui už pagalbą įgyvendinant didžiausią renginį Lietuvos istorijoje.
Tiesa, kai kurie nuotraukoje įsiamžinę asmenys apstulbo pamatę, kad jų veidai puikuojasi politinėje reklamoje.
Su portalu lrytas.lt bendravusi valstybės tarnautoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut.past.) tokį prezidento nuotraukos pasirinkimą vadino neetišku, pažeidžiančiu jos, kaip valstybės tarnautojos, politinį neutralumą.
„Buvo padėkos renginys, prezidentas mus pakvietė į „Litexpo“ rūmus ir pasidarėme nuotrauką. Mes buvome pasirašę sutikimą, kad mūsų nuotraukos bus naudojamos, siejant jas su NATO renginiu. Šiuo atveju nuotrauka yra naudojama agitacinei politinei kampanijai, ragina pasirašyti už prezidentą. Tai nebūtinai reiškia, kad tai yra susiję su mano nuomone arba mano valia.
O kaip valstybės tarnautoja aš turėčiau laikytis valstybės tarnybos principų, kurie numato politinį neutralumą. Man kyla klausimų, ar viskas čia korektiška. Juo labiau, kad pirmoje eilėje stovi žmonės, kurie yra identifikuojamais veidais. Pats principas, manau, yra neetiškas“, – portalui lrytas.lt pasakojo moteris.
Valstybės tarnautoja šiuo metu vis dar svarsto, kaip jai elgtis, ar kreiptis situacijos išaiškinimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
„Šita nuotrauka sudaro įspūdį, kad visas šitas būrys žmonių jau pasirašė už šitą prezidentą. Nežinau, kiek tai yra etiška. Tiesiog pats nuotraukos kontekstas ne ten panaudotas. Ši nuotrauka kabo ir Prezidentūroje, aš suprantu, buvo didelis tarptautinis renginys, kurį organizavo šita institucija, ji valdė visą situaciją, viskas yra gražu.
Aš gerbiu Prezidentūrą, gerbiu prezidentą, bet aš nenoriu dalyvauti politinėje kampanijoje“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, kaip portalui lrytas.lt aiškino VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, Rinkimų kodekse asmens atvaizdo naudojimo politinėje reklamoje tvarka nėra reglamentuota.
„Tačiau pagrindinis rinkimus reglamentuojantis įstatymas numato, kad rinkimų agitacija turi būti vykdoma laikantis Konstitucijos, Rinkimų kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Ramanavičienė.
Todėl kandidatai, anot jos, savo politinėje reklamoje naudojantys kitų asmenų atvaizdus, turėtų įsivertinti, ar nepažeis kitų asmenų teisės į atvaizdą ir ar toks veiksmas nesukels neigiamos reklamoje esančių rinkėjų reakcijos.
Advokatas: reikia asmens sutikimo
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, advokatas Donatas Murauskas atkreipė dėmesį, kad norint naudoti asmens atvaizdą politinėje reklamoje, pirmiausia reikia gauti jo sutikimą.
„Teisė į atvaizdą yra ginama bendrais pagrindais, Visuomenės informavimo įstatyme, ir šiuo atveju taip pat yra taikytinos bendros nuostatos, kad reikia asmens sutikimo, norint pateikti jo atvaizdą politinėje reklamoje.
Gali būti kontrargumentas, kad nuotrauka padaryta viešoje vietoje, tačiau atsakymas yra paprastas – visais atvejais asmenų, net ir viešų asmenų, teisė į privatumo saugojimą išlieka, ir ji gali būti ribojama tik esant tam tikriems pagrindams. Šiuo atveju tikslas iš pirmo žvilgsnio gan paprastas – tai yra politinė reklama“, – portalui lrytas.lt dėstė D.Murauskas.
Jo teigimu, nėra gerai, jei žmonės, apie tai nieko nežinodami, atsiduria politinėje reklamoje, nepaisant to, jei jie ir sutiko leisti naudoti savo atvaizdą, tačiau kitais tikslais.
„Reikia labai tiksliai atsakyti į klausimą, ką jie pasirašė ir su kuo jie sutiko. Jeigu jie sutiko su jų atvaizdo naudojimu NATO renginių kontekste, tai yra vienas dalykas, bet tą patį panaudoti tik kitais tikslais yra jau kitas dalykas. Žmogus turi suprasti, su kuo jis sutinka, ir tas sutikimas turi būti labai aiškiai išreikštas“, – pabrėžė advokatas.
Ką tokiems asmenims daryti? Anot jo, jie gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau pirmiausia advokatas ragina paprasčiausiai susisiekti su reklamos skleidėjais ir paprašyti nutraukti reklamą.
Portalas lrytas.lt komentaro kreipėsi ir į G.Nausėdos rinkimų štabo vadovą Povilą Mačiulį, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.
