„Prieš akimirką informavau premjerę, kad šiandien kreipsiuosi į Lenkijos Seimo maršalką dėl sankcijų taikymo Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte teigė D. Tuskas.
„Norėčiau, kad ES kartu priimtų sprendimus dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai. Kalbame ne tik apie tai, kad būtų galima sugriežtinti sankcijas dėl Ukrainos užpuolimo ir Baltarusijos bendradarbiavimo su Rusija, bet ir didesnį Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio sektoriaus gynimą“, – komentavo jis.
Lenkijos premjeras pabrėžė, kad viena iš pagrindinių ES užduočių turėtų būti rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų eksporto blokavimas.
„Tikrai rinkos jaučia labai didelį spaudimą dėl karo. Ir be abejonės, viena iš pagrindinių užduočių yra eksporto iš Rusijos ir Baltarusijos blokavimas į valstybes, kurios tradiciškai buvo tų produktų gavėjos“, – tvirtino jis.
I. Šimonytė palaiko sankcijų taikymą rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams
I. Šimonytė palaiko D. Tusko idėją apriboti rusišką ir baltarusišką žemės ūkio produkciją, nes tai yra būdas sumažinti šių šalių sugebėjimą pasipelnyti iš Europos rinkų. Visgi ji pabrėžė, kad tai turi būti bendras ES valstybių sprendimas, kitaip Maskva ras būdų tokius apribojimus apeiti.
„Mano nuomonė dėl apribojimų yra tokia pati kaip Lenkijos premjero – geriausia, kad tai būtų ES sprendimas. Tokią iniciatyvą Lietuva palaikys be jokių abejonių. Nes kai tai daro atskiros šalys, visada galima rasti kitą skylę, per kur įvežti ir mes esame įsitikinę iš ankstesnių precedentų“, – komentavo I. Šimonytė.
„Mes visada pasisakome už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir jų galimybių pasipelnyti iš ES mažinimą, tai be jokios abejones palaikytume tokią iniciatyvą“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.
Vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Lenkijos ūkininkai penktadienį pradėjo iš dalies blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.
Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.
Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas
Kilus diskusijoms dėl to, ar karo atveju lenkų kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, šalyje viešintis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tvirtina – Vilniaus ir Varšuvos solidarumas nėra kvestionuojamas. Politikas pažymi – siekiant išvengti papildomų spekuliacijų, šiuo klausimu artimiausiomis dienomis diskutuos Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų bei gynybos ministrai.
„Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju tikrai nėra kvestionuojamas. Žinote, kaip tampriai mes bendradarbiaujame“, – po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Tuskas.
„Su ministre pirmininke norime tą klausimą tiesiog baigti, kad nebūtų spekuliuojama, kad nebūtų spaudimų. Mūsų užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiomis dienomis susės prie vieno stalo ir nuspręs visas detales tam, kad nebūtų jokių komunikacijos klausimų ir neaiškumų“, – paaiškino jis.
Politikas patikino, kad vykdamas į Vilnių peržiūrėjo, kas apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą parašyta gynybos planuose. Visgi, pažymėjo Lenkijos premjeras, „spaudos konferencija nėra ta vieta, kur būtų galima aptarinėti operatyvinius planus“.
„Nieko neturiu įtikinti, kad mūsų solidarumas bet kokiame kontekste yra kaip lobis. Kartu su ministre pirmininke tai patvirtinome, su tuo sutikome. O jau tie techniniai, planavimo klausimai turėtų būti išspręsti užsienio reikalų ir gynybos ministrų“, – pakartojo jis.
„Bet būkite įsitikinę – kol tokie žmonės, kaip mes, atsakome už Lietuvos ir Lenkijos ir bendradarbiavimą saugumo srityje, galime jaustis saugūs“, – apibendrino D. Tuskas.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kaimyninės šalies įstatymai išties tokios pareigos nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt teigė Vyriausybės vadovė.
Šie pasisakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.
Pati I. Šimonytė netrukus tikslinosi, akcentuodama, kad jos pasisakymas buvo suprastas neteisingai.
„Aš noriu pasakyti, kad tikrai nepasakiau, jog lenkai mūsų negins. Noriu tą labai aiškiai pasakyti: tokio pasakymo nei drįsčiau, nei galėčiau pasakyti“, – sekmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
