„Rasti sprendimai visa apimtimi. Svarbiausi sprendimai man dėl ambasados Londone taip pat rasti. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime tiksliai pasakyti, kaip tai bus įgyvendinta“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Žmonės, dėl kurių dar nėra iki galo nuspręsta, procedūros nėra pabaigtos (...) – jų pavardės nėra atsileidžiamos“, – nurodė jis.
Kas konkrečiai sutarta dėl konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno, G. Landsbergis taip pat nenurodė.
„Tiesiog bus klausimas išspręstas“, – tepasakė jis, pridurdamas, jog informacija apie tai bus paskelbta artimiausiu metu.
G. Landsbergis patikino, jog sutarta ir dėl ambasados Lenkijoje, kuri jau pusmetį veikia be vadovo. Tačiau, kada ambasadorius pradės dirbti Varšuvoje, ministras teigė negalįs atsakyti.
„Sunku man pasakyti. Kitos procedūros yra ne tik nuo mūsų priklausomos“, – aiškino G. Landsbergis, nenurodydamas ir to, ar sutarta kandidatūra į ambasadą Varšuvoje buvo pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijos (URM) ar prezidento.
URM vadovas pridūrė, jog diskusijos su G. Nausėda vyko dėl 14 diplomatinių atstovybių. Pasak politiko, sutarta, kad dalyje jų ambasadoriai nesikeis.
Trečiasis politikų susitikimas neužtruko: tikina, kad išlaikytas konstruktyvumas
Penktadienį prezidentas ir ministras jau trečią kartą sėdosi prie bendro stalo spręsti diplomatinių paskyrimų rebusą. Po susitikimo, trukusio mažiau nei 20 minučių, G. Landsbergis pakartojo, jog su G. Nausėda buvo išlaikyta konstruktyvi pokalbio atmosfera.
Be to, akcentavo jis, panašiai ambasadorių paskyrimai buvo sprendžiami ir anksčiau – tik, anot G. Landsbergio, be žiniasklaidos dėmesio ir už uždarų durų.
„Tiesa sakant, anksčiau su prezidentu mes esame turėję tokių diskusijų ne vieną. Skirtumas – jos vykdavo be jūsų dalyvavimo. Tai vienintelis skirtumas tarp to, kas būdavo anksčiau, ir kas vyksta dabar“, – kelis mėnesius trukusius ginčus įvertino jis.
„Sakyčiau, kad (anksčiau procesas – ELTA) išvengdavo to viešumo faktoriaus, kuris visą tą (sunkumą – ELTA) ir sukėlė“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo.
Trintys tarp institucijų dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas.
Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
