Vis labiau pritariama ir finansavimo krašto apsaugai didinimui, kyla kariuomenės prestižas, mažėja palankumas vaikų auklėjimui pasitelkus fizines bausmes. Tai rodo pastarojo laikotarpio treji visuomenės nuomonės tyrimai.
Naujausia ES tyrimų Eurobarometro apklausa atskleidė, kad, daugiau nei pusės Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai paplitusi diskriminacija dėl lytinės orientacijos, amžiaus, taip pat romų tautinės mažumos. Taip manančių žmonių gerokai padaugėjo lyginant su 2019 m. tyrimu.
Tokie duomenys anaiptol ne augančios diskriminacijos pasekmė, o greičiau rodo, kad žmonės tampa dėmesingesni šiai problemai.
Pavyzdžiui, 12 proc. padaugėjo žmonių, manančių, kad diskriminuojami lytį keisti norintys ar translyčiais besijaučiantys asmenys, nors tam virsmui pritariančiųjų Lietuvoje negalėtų daug būti.
Daugiau žmonių dabar linkę manyti, kad Lietuvoje jaučiama diskriminacija ir tautiniu pagrindu. Tai gali būti siejama su pastaraisiais metais išaugusiu karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu, Baltarusijos režimo rengtu migrantų iš Afrikos ir Vidurinių Rytų antplūdžiu, jų likimo istorijomis.
Bet atskleisdami savo požiūrį į įvairias visuomenės mažumas lietuviai ir patys dar nevengia neigiamų nuostatų, nors per ketverius metus jos išsakomos kiek rečiau.
Antai 49 proc. apklaustųjų būtų nepatenkinti, jei Lietuvos prezidentu taptų translytis, kitaip sakant, ne įgimtos, o kitos lyties atstovu save laikantis asmuo, 45 proc. nenorėtų, kad šalies vadovu būtų išrinktas gėjus, lesbietė arba biseksualus žmogus.
Daug žmonių nusiviltų, jei aukščiausią postą užimtų romas.
Tai dar ne masinės netolerancijos rodikliai. Galbūt dalis apklaustųjų ir nuslėpė savo neigiamas nuostatas paisydami įsigalinčio europinio vadinamojo politinio korektiškumo.
Gal slepiamą nepasitikėjimą geriau atskleidė atsakymai į asmeniškesnius klausimus.
Net 67 proc. apklaustųjų teigia, kad būtų nepatenkinti, jei jų vaikas asmeninius santykius užmegztų su translyčiu žmogumi, o 59 proc. – jei jų partneriu taptų tos pačios lyties asmuo. 46 proc. gyventojų nepatiktų, jei jų atžala romantiškus ryšius užmegztų su senu žmogumi.
Ne asmeniniu bendravimu grįstas ryšys su įvairiomis mažumomis kelia menkesnį atstūmimą, bet kone trečdalis žmonių nenorėtų, kad jų kasdienis bendradarbis priklausytų LGBT bendruomenei, ketvirtadalis nepageidautų dirbti su romų tautybės asmeniu.
Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, pokyčiai Lietuvoje vyksta, pakantumas mažumoms auga. Beveik perpus sumažėjo žmonių, kurie išvis nenorėtų dirbti su vienos ar kitos tautybės asmeniu.
Pavyzdžiui, 2019 m. 21 proc. apklaustųjų sakė, kad būtų nepatenkinti, jei tektų dirbti su juodaodžiu, o pernai taip atsakė tik 12 proc. tyrimo dalyvių. Tikriausiai tam įtakos turi ir padidėjęs afrikiečių skaičius Lietuvos darbo rinkoje.
Didėja pakantumas ir mažumų teisiniams siekiams. Anksčiau tik 26 proc. gyventojų sutiko, kad oficialiuose dokumentuose būtų nurodyta trečioji lytis, kai asmuo nelaiko savęs nei vyru, nei moterimi, o dabar tokia teisė nekelia pasipiktinimo 35 proc. žmonių.
Net daugiau nei pusė lietuvių sutinka, kad į mokymo programas gali būti įtraukiama ir informacija apie lyčių tapatybių įvairovę, per pamokas būtų kalbama ir apie lytinę orientaciją.
Atkreipia dėmesį, kad nors romų tautybės asmenimis vis dar nepasitikima, jų vaikai nėra atstumiami: 84 proc. lietuvių teigia, jog jaustųsi visiškai arba iš dalies patenkinti, jei jų atžalų bendraklasiai būtų romai.
Nejuntama priešiškumo ir šios tautybės kultūrai bei istorijai – 78 proc. neprieštarautų, jei to būtų mokoma per pamokas.
Liberalios nuotaikos stiprėja ir vertinant šeiminius santykius, vaikų ugdymą. Ši sritis mažai kuo siejasi su mažumų temomis, bet požiūrio į vaikų auklėjimą, fizinių bausmių taikymą tyrimas atskleidžia, kad lietuviai tampa labiau europietiški ir šiuo požiūriu.
Gerėjantį smurto prieš vaikus suvokimą, visuomenės sąmoningumą rodo ir didėjantis pranešimų apie šeimose pastebėtus įtarimų keliančius poelgius skaičius.
Prieš trejus metus 59 proc. apklaustųjų fizines bausmes vaikui už nepaklusnumą, netinkamą elgesį laikė priimtina auklėjimo priemone arba vienareikšmiškai neigiamai to nevertino, o pernai taip teigė 35 proc. žmonių.
Bausmei už nesutvarkytą kambarį užsukant vaikui ausį pakančių lietuvių sumažėjo nuo 47 proc. iki 35 proc., o linkusių nepastebėti smurto, kai parduotuvėje purtomas vaikas, dabar 5 proc. mažiau negu 2021 metais, kai tokios nuostatos laikėsi irgi 47 proc. apklaustų tyrimo dalyvių.
Sunkiau atpažįstamas psichologinis arba seksualinis smurtas prieš vaikus, taip pat jų nepriežiūra, bet pamažu auga dėmesys ir šiems reiškiniams.
Dar prieš porą metų daugiau nei pusė žmonių nemanė, kad išvadinti namo vidurnaktį grįžusį savo paauglį sūnų valkata – psichologinis smurtas, dabar tokios nuomonės laikosi 5 proc. mažiau apklausos dalyvių.
Kai Europoje vis populiarėja toleranciją atmetantys kairieji ir dešinieji radikalai, regis, į Lietuvą skverbiasi europinės liberaliosios nuotaikos.
