Šių narkotinių medžiagų nesiūlo net pogrindyje veikiantys kvaišalų pardavėjai – anot jų, tai yra itin pavojinga medžiaga.
Šį mėnesį ypatingai pavojingu narkotiku apsinuodijusius 15-os ir 16-os metų paauglius teko gelbėti ir Vilniaus medikams. Jaunuoliai į gydymo įstaigą pateko kritinės būklės.
Pasekmės gali būti tragiškos
Kaip TV3 žinioms kalbėjo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja, abu į ligoninę atvežti paaugliai buvo pamėlę, o jų kvėpavimas sutrikęs. Pasak jos, kvėpavimo sutrikimas yra labiau būdingas heroino ir fentanilio narkotikų grupei.
Su portalu lrytas.lt kalbėjusi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič teigė, kad stebint tendencijas matyti neženklus vaikų ir paauglių, apsinuodijusių tokiomis narkotinėmis medžiagomis, didėjimas, todėl vieną savaitę gali pasitaikyti keli apsinuodijimų atvejai, o kitą – nebūti nė vieno.
„Vaikų ir paauglių apsinuodijimus galima suskirstyti į du etapus – iki kovido ir po. Iki pandemijos buvo labiau paplitęs apsinuodijimas alkoholiu, tačiau po jos paaugo apsinuodijusių narkotinėmis medžiagomis skaičius“, – lygino gydytoja.
B.Markevič pabrėžė, kad šiame etape nepilnamečių tarpe plinta apsinuodijimas ir kristalais, iš kurių dažniausiai pasitaikantys yra sintetiniai katinonai. Tai yra stiprūs stimuliatoriai.
„Kvaišalų poveikis būna toks: euforija, haliucinacijos, padidėja energingumas, nieko nebeskauda, paaštrėja jutimai, psichozės. Jei žmogus yra nebendraujantis, jis tampa labai laisvas, dėl euforijos gali nevalgyti, negerti gana ilgą laiką. Dėl šios priežasties vystosi intoksikacija, netenkama skysčių, o tada organizmas negali pašalinti narkotinių medžiagų metabolitų.
Dėl haliucinacijų žmogus gali pradėti save žaloti ir tai gali privesti prie savižudybės, nes apsvaigęs žmogus ginasi nuo menamų, haliucinacijų metu matomų vaizdinių, objektų“, – vardijo specialistė.
Pasak B.Markevič, apsinuodijus katinonų tipo narkotinėmis medžiagomis specifinio gydymo nėra, todėl pacientams taikoma detoksikacija, stengiantis iš organizmo pašalinti toksines medžiagas.
„Kartais sunku nustatyti, su kokiomis medžiagomis paauglys pakliuvo į gydymo įstaigą. Neretai jis būna apsinuodijęs neaiškiomis narkotinėmis medžiagomis su įvairiomis priemaišomis“, – pridėjo gydytoja.
Medžiagą naudoja raminti drambliams
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Licencijavimo skyriaus vedėja Violeta Verseckienė, kalbėdama apie Lietuvą galimai pasiekusius kristalus su fentalinio priemaišomis, aiškino, kad po pavadinimais „kristalai“ ar „kristalinas“ gali slėptis bet kokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga.
„Tai nėra cheminis medžiagos pavadinimas. Tikėtina, kad toks pavadinimas labiau suteiktas dėl kristalinės kietosios medžiagos būsenos. Apie mirties atvejus ar jų didėjimą nuo tokių medžiagų informacijos nesame gavę.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje dažniau aptinkamas fentanilių analogas – karfentanilis, kuris buvo sukurtas ir naudojamas teisėtais tikslais kaip veterinarinis raminamasis vaistas dideliems ir stambiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai. Žmonėms yra labai didelė rizika jo perdozuoti – net ir labai mažos dozės gali būti mirtinos“, – įspėjo V.Verseckienė.
NTAKD atstovė pabrėžė, kad šalyje ne vienerius metus pastebima, jog heroiną keičia minėtas narkotikas. Jos teigimu, daugėja ir su juo susijusių policijos pareigūnų tyrimų. 2021 m. buvo atliktas 151 su karfentaniniu susijęs kriminalistinis tyrimas, po metų jų buvo jau šimtu daugiau – 255.
Visgi kalbėdamas apie žmonėms nerimą keliantį fentanilį, Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius portalui lrytas.lt pasakojo, kad fentanilio vartojimas nėra būdingas paaugliams.
„Tradiciškai opioidai yra švirkščiamieji narkotikai, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad jie yra kaip priemaiša, dedama į kitas psichoaktyvias medžiagas.
Pats fentanilis yra maždaug 50 kartų stipresnis už heroiną. Svarbu ir tai, kad nuo šio narkotiko yra stebima daug perdozavimo ir mirčių atvejų – tai vartojimui labai pavojingas narkotikas“, – aiškino toksikologas.
H.Jakavičius pabrėžė, kad visi opioidai, įskaitant fentanilį, yra slopinančio tipo medžiagos, todėl, pasak jo, pavartojus tokių kvaišalų yra slopinama žmogaus sąmonė ir organizmas.
„Jų pavartojus atsiranda mieguistumas, sutrinka sąmonė, medžiaga gali slopinti kvėpavimą – tai ir yra pavojingiausia.
Žiūrint į bendrą narkotikų rinką, tai nėra patys populiariausi narkotikai, tačiau jie traktuojami kaip „sunkieji“, nuo kurių dažniausiai niekas nepradeda. Jie yra būdingesni pilnamečiams, vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dabar rinka iškreipta, todėl net nesitikint narkotikas gali pakliūti paaugliams“, – kalbėjo gydytojas.
Nuo priklausomybių gydosi ir vienuolikmečiai
Pasak gydytojų, itin svarbu pastebėti ir priklausomybės užuomazgas. B.Markevič nurodė, kur reikėtų kreiptis sunerimus.
„Galima kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į vaikų ar paauglių psichiatrą pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašęs pacientas. Siuntimas specialisto konsultacijai nereikalingas. Psichiatras, įvertinęs situaciją, skirs tinkamą gydymą.
Taip pat pirminiame psichikos sveikatos priežiūros centre bus suteikiama reikalinga psichologinė pagalba. Svarbu, kad paaugliai ir jų tėvai žinotų, kur galėtų kreiptis“, – akcentavo gydytoja.
B.Markevič pridėjo, kad svarbu ne tik gelbėti vaikus ir paauglius, apsvaigusius nuo priklausomybę sukeliančių medžiagų, o laiku suteikti psichologinę ir kitą reikiamą pagalbą, nes dažniausia svaiginimosi priežastis – psichologinės problemos.
RPLC ambulatorinio skyriaus vedėjas teigė, kad paauglių, besikreipiančių į priklausomybių centrą, skaičius yra nemažas.
„Pastaruoju metu besikreipiančiųjų amžiaus ribos yra gerokai praplatėjusios, dominuoja 15–17 m. nepilnamečiai, tačiau yra ir labai jaunų, 11–13 metų besigydančių paauglių. Svarbu paminėti, kad visi nepilnamečiai yra gydomi anonimiškai.
Dažniausios paauglių priklausomybės išlieka nikotinui, daugėja paauglių, besikreipiančių dėl sintetinių kanabinoidų, kuomet į elektronines cigaretes yra pilamos psichoaktyvios medžiagos. Tačiau taip pat pasitaiko paauglių, vartojančių stimuliatorius, alkoholį, rūkančių kanapes,“, – vardijo specialistas.
H.Jakavičius pabrėžė, kad efektyviausias priklausomybės gydymo būdas yra gydymo metodų kombinacija.
„Paaugliai iš pradžių kreipiasi psichiatro konsultacijai. Pirminė konsultacija yra susipažinimas su pacientu, įvertinimas, kiek sudėtinga besikreipiančio situacija, ir tuomet gydytojas sprendžia ir rekomenduoja, ar bus taikomas medikamentinis gydymas, ar psichosocialinis, ar gydymo būdų kombinacija.
Gydymo efektyvumas bus mažesnis, jei bus taikomi tik medikamentai. Visada rekomenduojame kombinuotus gydymo būdus, atsižvelgiant į tai, kad priklausomybė gali būti ir fizinė, ir psichologinė. Fizinę priklausomybę išgydyti yra netgi lengviau, psichologinės gydymas – ilgesnis“, – sakė toksikologas.
Įvardijo naujus kovos būdus
Savo ruožtu paklausta, kaip užkirsti kelią į šalį patenkančioms pavojingoms narkotikų siuntoms ir kaip nuo bandymo atgrasyti paauglius, NTAKD Licencijavimo skyriaus vedėja aiškino, kad būdų yra.
„Užkirsti kelią narkotikų kontrabandai galima įvairiais būdais: tikrinant siuntas ir stiprinant muitinės kontrolę, stebint įtariamus narkotikų prekybos tinklus ir sekant potencialius narkotikų kontrabandos atvejus, tikrinant asmenis, kurie gali būti susiję su narkotikų kontrabanda, vykdant operatyvines veiklas.
Taip pat valstybės gali priimti griežtesnes bausmes už narkotikų kontrabandą ir prekybą, skirti daugiau dėmesio prevencijai, teikti pagalbą asmenims, kurie susiduria su narkotikų vartojimo problemomis, investuoti į specialistų įgūdžių tobulinimą. Neišvengiamai turi būti pasitelkiamos ir naujausios technologijos medžiagų aptikimui, ypač siuntose“, – dėstė V.Verseckienė.
Kalbėdama apie paauglius pašnekovė pridėjo, kad itin svarbu, jog į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją įsitrauktų vis daugiau institucijų.
NTAKD duomenimis, 2016–2020 m. narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje mažėjo, bet nuo 2021 m. vėl auga, o 2022 m. mirties atvejų skaičius padidėjo net 40,3 proc. 2021 m. fiksuotos 62 mirtys, 2022 m. – 87.
2022 m. daugumoje ištirtų mirties atvejų buvo rasta opioidų. Karfentanilis buvo nustatytas 31 mirties atvejyje, dar 2 mirties atvejuose nustatytas fentanilis.
Nors praėjusių metų duomenų departamentas dar neturi, 2022 m. nepilnamečių apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejai sudarė daugiau nei ketvirtadalį – 34,9 proc., o į sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimo kreipėsi net virš 50 proc. daugiau asmenų, nei prieš metus.