Kreipimąsi pasirašę Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė, jos pavaduotoja Rita Tamašunienė, „darbietis“ Andrius Mazuronis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujanti Seimo narė Guoda Burokienė prašo neatidėliotinai taisyti „Rinkimų kodekso klaidas, eliminuoti teisines dviprasmybes ir organizuoti Europos Parlamento (EP) rinkimus Lietuvoje pagal įgyvendinamuosius ES teisės aktus“.
Anot jų, pakeitus Rinkimų kodekso nuostatas, reglamentuojančias rinkimus į EP, būtų išvengta pažeidimų procedūros Lietuvai.
Nors Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant politinei rinkimų kampanijai, kreipimosi iniciatoriai nurodo išimtį, kuri leidžia to imtis, kai yra būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) arba ES teisės aktus.
Opozicijos susirūpinimą sukėlė Rinkimų kodekse atsiradusi, anot jų, darbo grupėje plačiau neaptarta ir neišdiskutuota nuostata dėl EP rinkimų slenksčio.
Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Anot opozicijos atstovų, tai prieštarauja ES direktyvai ir gali būti pradėta pažeidimo procedūra Lietuvai, nes bendra ES šalyse taikoma tvarka aiškiai nustato, kad jokiam kandidatų sąrašui negali būti taikomas didesnis negu 5 procentų rinkimų slenkstis.
„Valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų paskirstymo ribą. Nacionaliniu lygmeniu ši riba negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų“, – opozicijos kreipimesi cituojamas Europos Tarybos sprendimas, reglamentuojantis EP rinkimų tvarką.
Seimo opozicijos kritikos sulaukė ir Rinkimų kodekso nuostata dėl EP nario mandato skyrimo. Rinkimų kodekse nustatyta, kad pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.
„Ši nuostata įneša dviprasmybių dėl mandato skyrimo pagal didžiausią liekaną. Neaišku ar kandidatų sąrašas, kuris negavo mandato pagal kvotą, tačiau surinko daugiau kaip 5 procentus nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų ir šio sąrašo liekana yra didžiausia iki mandato kvotos, gaus mandatą“, – sako opozicijos atstovai.
Seimo opozicija: rinkimų į EP tvarka diskriminuoja mažas politines jėgas
Apie opozicijos kreipimąsi trečiadienį Seimo valdybą informavęs Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis sakė, kad dabartinė rinkimų į EP tvarka diskriminuoja mažas politines jėgas. Jo nuomone, mandatų skaičiavimo tvarka yra nesąžininga ir palankesnė didelėms politinėms jėgoms.
„Tikimės, kad Rinkimų kodeksas bus pataisytas, nes to nepadarius gali kilti įvairių teisinių pasekmių, kažkurios politinės jėgos gali skųsti rinkimų rezultatus. Gali nukentėti politinės jėgos, kurios iškovos Europos Parlamento nario mandatą, bet pagal dabartinę tvarką gali jo negauti“, – Eltai sakė A. Mazuronis.
Nors Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, A. Mazuronis problemos nemato, nes, aptikus prieštaravimą ES teisei, rinkimų tvarką keisti dar galima.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė ER. Tamašunienė tvirtina, kad Rinkimų kodekso klaidos privalo būti ištaisytos.
„Čia yra klaidos, kurias reikia ištaisyti. Reikia padaryti taip, kad Rinkimų kodeksas atitiktų ES teisei. Jeigu kiekviena valstybė tuos pagrindinius dalykus interpretuos savaip, tikrai nebus vienodos sąlygos kandidatams patekti į Europos Parlamentą“, – Eltai sakė R. Tamašunienė.
Pasak jos, neaišku, kaip Rinkimų kodekse atsirado EP rinkimų slenkstis, kuris galioja Seimo rinkimams.
„Rinkimų kodeksas yra naujas dokumentas, kuris apjungė visus rinkimus. Neaišku, kaip prie Europos Parlamento rinkimų atsirado jungtiniam kandidatų sąrašui reikalaujamas 7 proc. slenkstis, kai ES direktyvoje numatytas 5 proc. Antras svarbus dalykas, kuris kelia daug dviprasmybių ,yra tai, kaip bus skaičiuojamas mandatas, kaip bus dalinamos kvotos“, – sakė R. Tamašunienė.
Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti KT aktą arba ES teisės aktą, primena ELTA.
Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.
EP rinkimai Lietuvoje vyks šių metų birželio 9 dieną.
