„Noriu priminti, kad ties Rinkimų kodeksu dirbo darbo grupė, kurioje dalyvavo ir daugelis kreipimąsį į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo komitetus pasirašiusių kolegų. Su šiuo dokumentu taip pat dirbo ir tuomet Stasio Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kodeksui išvadą teikė Seimo Teisės departamentas, ES teisės grupė (atsakinga už įstatymų atitikmens ES teisės aktams priežiūrą), Vyriausybė. Pastabas teikė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir kitos institucijos“, – Eltai sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.
„Svarstymas buvo ilgas, o po to dar buvo atliekamos korekcijos antruoju etapu. Todėl mane stebina, kad dabar atsiranda tokios pastabos, kai nei viena institucija, o ypač tos, kurios atsakingos už teisės aktų atitikimo ES teisei priežiūrą, pastabų neturėjo“, – sakė parlamentaras.
Todėl opozicijai jis siūlo susitelkti ne į procedūrinius dalykus, o į rinkimų kampanijas, kurios ir nulems kas kiek mandatų gaus.
„Kolegos iš opozicijos kalba apie 7 proc. kartelės taikymą jungtiniams sąrašams, t.y. rinkiminėms koalicijoms. Partijoms, kaip ir Seimo rinkimuose taikoma 5 proc. kartelė. Tad individualioms partijoms, kurios dalyvaus rinkimuose, 7 proc. kartelė nėra aktuali“, – pastebėjo jis.
Darbo grupė, pasak jos vadovo A. Vyšniausko, siekė, kad visiems rinkimams būtų taikomos vienodos balsų skaičiavimo metodikos, taip pat kartelės.
„Europos Parlamento (EP) rinkimuose yra pritaikyta tokia pati mandatų skirstymo tvarka ir kartelė, kaip Seimo rinkimuose. Manau sutiksime, kad ji yra geriausiai pažįstama ir aiškiausia“, – sakė A. Vyšniauskas.
Tačiau jei būtų kokie nors Rinkimų kodekso prieštaravimai ES teisei, pataisymų jis neatmeta.
„Jeigu yra kokie nors neatitikimai, be abejo, jie bus taisomi. Būtų šaunu, kad įstatymo iniciatyvos teise naudotųsi ir kolegos iš opozicijos“, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.
Rinkimų kodekse galimą prieštaravimą ES teisės aktams įžvelgiantys opozicijos atstovai kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus, prašydami pakoreguoti šį teisės aktą.
Kreipimąsi pasirašę opozicijos atstovai prašo neatidėliotinai taisyti „Rinkimų kodekso klaidas, eliminuoti teisines dviprasmybes ir organizuoti EP rinkimus Lietuvoje pagal įgyvendinamuosius ES teisės aktus“, primena ELTA.
Anot jų, pakeitus Rinkimų kodekso nuostatas, reglamentuojančias rinkimus į EP, būtų išvengta pažeidimų procedūros Lietuvai.
Nors Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant politinei rinkimų kampanijai, kreipimosi iniciatoriai nurodo išimtį, kuri leidžia to imtis, kai yra būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) arba ES teisės aktus.
Opozicijos susirūpinimą sukėlė Rinkimų kodekse atsiradusi, anot jų, darbo grupėje plačiau neaptarta ir neišdiskutuota nuostata dėl EP rinkimų slenksčio.
Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Anot opozicijos atstovų, tai prieštarauja ES direktyvai ir gali būti pradėta pažeidimo procedūra Lietuvai, nes bendra ES šalyse taikoma tvarka aiškiai nustato, kad jokiam kandidatų sąrašui negali būti taikomas didesnis negu 5 procentų rinkimų slenkstis.
Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti KT aktą arba ES teisės aktą, primena ELTA.
Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.
EP rinkimai Lietuvoje vyks šių metų birželio 9 dieną.
