Vilniaus apygardos teismui pirmadienį atvertus minimą baudžiamąją bylą, buvo nustatytos kaltinamųjų tapatybės. Vienas kaltinamųjų K. Juraitis paprašė teismo pridėti prie bylos tam tikrus duomenis apie jo veiklą – žurnalisto pažymėjimą, savanoriškos veiklos sutartį. Bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Povilanskas neprieštaravo tokiam prašymui.
Atėjus laikui byloje pagarsinti kaltinamąjį aktą ir prokurorui R. Savickui paskelbus, kad jis pagarsins sutrumpintą kaltinamojo akto versiją, kaltinamosios E. Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko pareiškė, kad jos ginamoji nesupranta, kuo yra kaltinama. Todėl, pasak advokatės, būtina paskelbti visą kaltinamąjį aktą.
„Mano klientė informavo mane, kad jai nevisai aiškus, nevisiškai suprantamas kaltinamasis aktas. (...) Kodėl prokuroras turi pats nuspręsti, kaip sutrumpinti? Prašome, kad prokuroras kaltinamąjį aktą skaitytų pilnai nuo pradžios iki pabaigos“, – aiškino S. Naidenko.
„Nesuprantu kaltinimų esmės. (...) Prašau skaityti visą kaltinamąjį aktą, gal kažką suprasime, kuo esame kaltinami“, – teisme kalbėjo pati E. Švenčionienė.
Teisėjas M. Povilanskas pareiškė, kad, bylos duomenimis, kaltinamieji yra supažindinti su kaltinimais, o vienam iš kaltinamųjų Valerijui Ivanovui įteiktas kaltinamasis aktas, išverstas į rusų kalbą.
Teisėjas leido prokurorui pagarsinti sutrumpintą kaltinamojo akto versiją byloje.
Akcentavo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją
Prokuroras R. Savickas teisme, pagarsinęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Jis, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.
„E. Švenčionienė ir K. Juraitis (...) 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, (...) neigė Lietuvos Seimo legitimumą“, – dėstė R. Savickas.
Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumo“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
Anot prokuroro R. Savicko, E. Švenčionienė ir K. Juraitis teisiami ir dėl jų susitikimų su Baltarusijos režimo atstovais. Kaltinime minimas 2022 m. E. Švenčionienės ir K. Juraičio susitikimas su Baltarusijos nacionalinės asamblėjos atstovu, kuris nuo 2021 m. yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomi Europos Sąjungois ribojimai, sąrašą.
Kaip nurodė prokuroras, taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Prokuroras pažymėjo, kad E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. R. Savicko teigimu, kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
„E. Švenčionienė sakė, kad pasakymas „savi šaudį į savus“ turi pagrindo“, – nurodė prokuroras.
V. Ivanovas, anot R. Savicko, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
Kaltės nepripažįsta
Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – pirmadienį pareiškė nepripažįstantys kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų.
„Visiškai nesutinku, nes nesuprantu kaltinimo. Jis paruoštas iš frazių, kurios tarpusavyje nesusijusios“, – nurodė E. Švenčionienė.
K. Juraitis savo ruožtu pažymėjo, kad vizitų Baltarusijoje metu jis tiesiog dirbo žurnalisto darbą.
„Tiesiog dirbau žurnalistinį darbą“, – sakė jis.
Visi trys kaltinamieji teigė savo parodymus duosiantys po visų liudytojų apklausos.
Kalbėjo apie asociacijos pavertimą į partiją
K. Juraitis po teismo posėdžio žurnalistams kartojo, kad pateikti kaltinimai jam yra nesuprantami.
„Nėra kaltinimų iš esmės. (...) Neišgirdau nieko, kad būtų pažeista žurnalistinė etika ar veiktų prieš valstybę“, – dėstė kaltinamasis.
K. Juraitis, paklaustas apie prokuroro pagarsintame kaltinime minėtą galimą finansinę paramą „Tarptautinės geros kaimynystės forumo“ nariams iš Baltarusijos režimo atstovų, tvirtino, kad jokių pinigų nėra gavęs iš minėtos valstybės institucijų. Tiesa, kaltinamasis užsiminė, kad jam su bendražygiais buvo organizuotas apgyvendinimas, vykstant stebėti referendumo. Tačiau K. Juraitis nepatikslino, kur jis su kolegomis vyko ir kokį referendumą stebėto ar rengėsi stebėti.
„Man labai bus įdomu išgirsti, kur konkrečiai buvo tie paimti finansai ar kažkas tokio, nes niekur, jokiomis aplinkybėmis nebuvo“, – sakė kaltinamasis.
„Kai mes važiavome kaip žurnalistai, kviečiami su padarytomis akreditacijomis, ir apgyvendina viešbutyje, tai ar čia galima traktuoti? Bet gal jis (prokuroras – ELTA) ne tą turėjo omeny?“, – pridūrė K. Juraitis.
Jis dėstė, kad prie kaltinimų jam ir E. Švenčionienei neva prisidėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Jis (L. Kasčiūnas – ELTA) viešai pareiškė, kad du metus ruošė, (...) jam ten dūmai rūko iš ausų, kaip stengėsi dėl mūsų įstatymus pakeisti. Kokia forma tas pasikeitė, mes išgirsime matyt“, – aiškino vyras.
K. Juraitis, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, pripažino, kad jo, E. Švenčionienės susitikimuose su Baltarusijos režimo atstovais, kalbėta apie galimybę tuomet veikusį „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ paversti į politinę partiją.
„Čia kiekvienos normalios visuomeninės organizacijos tikslas turėtų būti. Tai tas ir turėtų būti, jei nori paveikti įstatymų būdu Lietuvos gyvenimą. Tai aišku, kad reikia dalyvauti politiniame gyvenime. (...) Čia yra elementarioji logika, kas mato mano veiklą. Užtai užvakar šaukiniu kviečiau „padėkite sukurti Vaitkaus partiją“. Tai visą laiką, nuolat kviečiu ir raginu kurti opozicines politines partijas, kad paveikti valdantį režimą“, – dėstė kaltinamasis.
Kaltinimai ir dėl SSRS agresijos neigimo
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti buvusiems asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Anot teisėsaugos, vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat, tyrimo duomenimis, laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.
Numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.
ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.
Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimu
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.
Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.
