„Pirmiausia reikėtų kažkaip išmokti oriai, dalykiškai reaguoti į kritiką. Reikėtų susėsti, pasišnekėti ir vertinti tam tikrus pasisakymus kaip postūmį eiti į priekį, tobulėti, stiprėti, o ne nervingai visą tai atmetinėti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Ir ne pirmą kartą tai vyksta. Juk tai yra rimti žmonės. Taip, jie anksčiau buvo veikiantys savo pareigose, žmonės didžiulę patirtį turintys, jų balsas svarbus, kai planuojame tuos pačius NATO gynybos planus. Jie yra idėjos, kad reikia stiprinti Rytų flangą, advokatai“, – sakė parlamentaras, apgailestaudamas, kad vis dar nemokama diskutuoti.
NSGK pirmininkas teigia, kad pats krašto apsaugos ministras galėjo pakviesti susitikti praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusį B. Hodgesą ir apie Rytų flango gynybą padiskutuoti prie kavos puodelio, o ne tą daryti viešojoje erdvėje.
„Galima juk pasikviesti susitikti patį Hodgesą, su juo pasišnekėti. Negi tai yra sudėtinga padaryti, susėsti prie kavos puodelio ir pasikalbėti. Kur yra problemos?“, – pabrėžė politikas.
Tuo metu, vertindamas B. Hodgeso pareiškimus, kad Lietuvai karo atveju gali tekti gintis dvi savaites vienai, L. Kasčiūnas akcentuoja, kad toks scenarijus mažai tikėtinas. Visgi, pasak jo, net ir tokiai galimybei reikia būti pasirengus.
„Naujieji regioniniai NATO gynybos planai yra parengti kita filosofija – tiek priešakinėmis pajėgomis, kurių praktinė išraiška yra Vokietijos brigada, tiek ir priskirtais realiais pajėgumais, kurie ateis per trumpesnį laiką nei dvi savaitės. Bet save gerbiančios valstybės, norinčios turėti valią, ryžtą priešintis filosofija (...) turi remtis dviem savaitėmis“, – sakė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas dar kartą pakartojo, kad Lietuva galimai Rusijos grėsmei turi ruoštis pasitelkdama vadinamąją „dygliuoto ežio koncepciją“.
„Reikia remtis lietuviško, dygliuoto ežio koncepcija – su mintimi, kad mes turime būti tokie spygliuoti, tokie nepatogūs, kad net ir rusiška meška svarstytų, ar verta bandyti praryti šitą ežį. (...) Ši filosofija ir yra dviejų savaičių gynybos filosofija, paremta visuotine gynyba“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Taigi filosofiškai mes turime būti nusiteikę ir savo gynybos politiką modeliuoti apie tai, kad tam tikrą laikotarpį mes privalėtume gintis patys“, – pridūrė jis.
Penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Visgi, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokius įspėjimus vadino „laužtais iš piršto“.
„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.
Tačiau sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir akcentavo – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.
ELTA primena, kad atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.
Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.
