Pirmąją mokymų savaitę Gaižiūnų poligone kariniai vienetai vykdė 5-ojo etapo skyriaus lygmens kovinio šaudymo pratybas – tai aukščiausio lygmens koviniai šaudymai, kurių metu padaliniai taktiškai judėjo vietovėje su pėstininkų kovos mašinomis (PKM) „Vilkas“ ir sąveikaudami tarpusavyje naikino stacionarius ir pakeliamus taikinius.
Ši pratybų dalis vyko specialiai įrengtoje šaudykloje, kurioje buvo imituojamos mūšio apgyvendintoje vietovėje sąlygos. Kovinio šaudymo pratybose dalyvavo 1-os pėstininkų kuopos būriai, kuriems paramą užtikrino snaiperių, prieštankinis bei minosvaidžių būriai.
Antrąją pratybų savaitę bataliono karinai vienetai buvo perdislokuoti į realią civilinę aplinką. Pagrindinė gynybos operacija vyko Kuigalių miestelyje (Jonavos r.) ir jo prieigose, tačiau bataliono operacijų rajonas apėmė vietovę nuo Jonavos iki Kėdainių miesto. Toks platus pratybų operacijos rajonas sudarė sąlygas padaliniams pilnai išnaudoti PKM „Vilkas“ galimybes vykdant priešiškų pajėgų trikdymą ir naikinimą tiek atviroje, tiek miškingoje, tiek apgyvendintoje vietovėje.
Pratybų realistiškumui užtikrinti ant PKM „Vilkų“ ir karių ekipuotės buvo pritvirtintos lazerinės mūšio sekimo sistemos (angl. MILES). Šios sistemos leido nuolat sekti esamą pratybų situaciją ir fiksavo kiekvieną galimai sunaikintą technikos vienetą ar nukautą karį. Siekiant pratybų metu sudaryti kiek įmanoma realistiškesnes mūšio sąlygas, visame operacijų rajone veikė priešiškos pajėgos ir civiliai gyventojai, kurių Kuigalių miestelyje kartais net neprireikė imituoti dėl didelio vietos gyventojų susidomėjimo vykstančiomis pratybomis. Imituojamos priešiškos pajėgos kovine galia nei kiek nenusileido besiginantiems – taip pat naudojo PKM ir visureigius, o tai sudarė puikias sąlygas treniruoti PKM įgulas ir vadus. Atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas padaliniams buvo skirti daug didesni nei įprastai gynybos operacijų rajonai, o tai leido išskaidyti manevrinius vienetus vietovėje ir esant reikalui juos žaibiškai sutelkti lemiamai operacijai pačioje svarbiausioje vietoje.
Pratybų metu Nekinetinių operacijų kuopos kariai intensyviai imitavo incidentus informacinėje erdvėje ir tokiu būdu stengėsi trikdyti karinių vienetų atliekamas užduotis. Kariai turėjo galimybę susipažino ir su psichologinėmis operacijomis bei jų įtaka operacijos vykdymui. Taip pat, visų pratybų metu karių pasiruošimą gynybinėms operacijoms aktyviai trikdė imituojami priešiški bepiločiai orlaiviai – dronai. Karinių vienetų gebėjimas apsisaugoti nuo priešiškų bepiločių orlaivių yra dar viena išmokta pamoka iš karo Ukrainoje, o procedūros tobulinamos ir taikomos pratybų metu.
Vienas iš mokymų siekinių buvo tikslinio vadovavimo (angl. Mission Command) įgūdžių treniravimas tiek planavimo, tiek užduočių įgyvendinimo metu. Visų lygmenų vadai buvo skatinami puoselėti pasitikėjimą bei iniciatyvą visuose lygmenyse, priimti rizikingus, tačiau būtinus sprendimus atliekant užduotis, aktyviai ir agresyviai gintis, išlaikyti nuolatinį kontaktą su priešo pajėgomis, išnaudoti netikėtas galimybes, veikti kuomet nėra ryšio su vadovybe ir savarankiškai įgyvendinti aukštesnio vado ketinimą. Tikslinio vadovavimo taikymas užduočių atlikimo metu sudaro galimybes padaliniams prisitaikyti prie nuolat kintančios situacijos mūšio lauke.
Pratybų metu kariniai vienetai buvo ne tik treniruojami ir vertinami, kelti tikslai ir testuoti specifiniai eksperimentiniai siekiniai: naujas bataliono vadaviečių sumanymas – PKM „Vilkas“ ir minosvaidžių „Tampella“ maskavimas, bepiločių orlaivių aptikimas ir naikinimas su PKM „Vilkas“.
Pratybos „Aršus Vilkas“ kasmet vyksta pavasarį ir rudenį. Šios pratybos taip pat, yra finalinis išbandymas 9 mėnesių tarnybą baigiantiems Algirdo bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Šiems mokymams pasibaigus jaunieji vilkai drąsiai save gali vadinti tikrais Algirdiečiais ir Vilkais.
