Dalis atlikėjų lig šiol gyvena Kaune, kiti seniai nutraukė visas sąsajas su šiuo miestu, tačiau turbūt neįsižeistų pavadinti kauniečiais.
Prieš savaitę prie šios kompanijos prisijungė S.Beltė, kuris geriau žinomas Silvester Belt sceniniu vardu. Būtent jam muzikos ekspertai bei žiūrovai suteikė galimybę išbandyti jėgas šiemet gegužę Švedijoje vyksiančiame konkurse.
Rečiau muzikos naujienomis besidomintys žmonės kraipė galvą ir bandė išsiaiškinti, kas tas S.Beltė spėjo nuveikti savo gyvenime. Suprantama, šis jaunuolis – tai ne R.Cicinas ar N.Bunkė, kuriuos neklysdami atpažįsta net vaikų darželio lankytojai.
Viešai skelbiama informacija apie 26 metų atlikėją skurdoka. S.Beltė gimė Kaune, dalyvavo viename televizijos muzikiniame projekte, išleido kelis singlus, kurį laiką gyveno Londone (Jungtinė Karalystė).
Pagal atlikėjų skaičių, išsiųstų į „Euroviziją“, Kaunui neprilygsta nė vienas miestas, tačiau susidaro įspūdis, kad tai visai nerūpini nei kauniečiams, nei patiems atlikėjams.
Pastarųjų gretose tik L.Adomaitis dažnai užsimena apie sąsajas su Kaunu, o grupės „The Roop“ solistas V.Valiukevičius prieš kelerius metus nuoširdžiai džiaugėsi gavęs apdovanojimą už Kauno rajono garsinimą iš mero V.Makūno rankų.
Keista nuostata, nes „Žalgirio“ krepšininkai ir klubo vadovybė visada pabrėžia, kad tai Kauno komanda, o parama jai visai laikais buvo tiesiog miesto garbės reikalas. Žalgiriečiai supranta, kad neverta net tikėtis didesnio palaikymo iš kitų miestų, turinčių senas krepšinio tradicijas, aistruolių.
Nenorėdami išskirti vieno miesto muzikos atlikėjai galbūt tikisi visos šalies gyventojų simpatijų, o kai kuriais atvejais bando net atsikratyti bet kokių sąsajų. Kažkam nepatinka meras, kažkam – miesto valdžios nuostatos ar jos pasirinkti pirmumo tikslai.
Ir šiaip jau Kaunas daugelį metų siejasi su prastu muzikiniu skoniu, o kai kurie atlikėjai buvo tapę pašaipų taikiniu, nors tai nevisiškai teisingas požiūris. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse būtent Kaune susikūrė kultinės roko grupės „Antis“ ir „Kardiofonas“, o Pažaislio muzikos festivalis ar džiazo mylėtojų dievinamas festivalis „Kaunas Jazz“ garsina miestą visame pasaulyje.
Finansinė parama vienkartiniam projektui nėra svarbiausias veiksnys. Lėšų atlikėjai prasimano kitais būdais, todėl savivaldybės paramos net neprašo, o miesto valdžia ir nesiūlo.
Tikėtina versija, kad tiek kauniečiai, tiek miesto valdžia netiki atlikėjų galimybėmis „Eurovizijos“ konkurse pasiekti aukštumų. Taip yra ne kartą nutikę prieš įvairias sporto varžybas ar kitus konkursus, o dėmesiu miesto atstovai apdovanojami tik tuomet, kai pavyksta nuraškyti trofėjų.
Galima tik spėlioti, ar S.Beltei pavyks tai padaryti, nes ir Lietuvos gyventojai, staiga patapę muzikos žinovais, pasidalijo į dvi grupes. Dalis žiūrovų tikino, kad seniai reikėjo šviežio požiūrio į „Eurovizijos“ konkursą, tačiau oponentai atkirto negalintys patikėti, kad toks nevykęs kūrinys bus siejamas su lietuviška muzika.
Skonio ir požiūrio reikalas. Net finaliniame atrankos renginyje buvo atlikėjų, kurie eiliniam klausytojui kėlė gerokai prastesnių emocijų, tačiau niekas negali garantuoti, kad dar prieš porą mėnesių beveik nežinomas S.Beltė sublizgės Švedijoje. Jeigu būtų išrastas sėkmę garantuojantis receptas, juo pasinaudotų visi atlikėjai.
Jeigu jam vis tik pavyktų nustebinti Europą, galbūt atlikėjas nustotų ašaroti ir nuo „Eurovizijos“ scenos pasiųstų linkėjimų gimtajam miestui.
