Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.).
Anot IOM Lietuva vadovo Eitvydo Bingelio, per dvejus karo Ukrainoje metus bazinius ukrainiečių poreikius pakeitė integracijos iššūkiai.
„Dabar vis dažniau girdime klausimą apie lietuvių kalbos kursus, tai reiškia, kad žmonės pasirinko kurti gyvenimą Lietuvoje, kol jų šalyje bus saugu. Visgi didžioji dauguma ukrainiečių planuoja grįžti į Ukrainą, kai tai bus įmanoma“, – pranešime spaudai cituojamas IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Organizacijos teigimu, pirmaisiais atvykimo mėnesiais ukrainiečiai nurodė, kad jiems labiausiai reikalinga finansinė parama ir medicinos paslaugos, o po pirmųjų metų pradėta akcentuoti darbo paiešką bei lietuvių kalbos kursus. Tad jiems buvo sudaryta galimybė nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Skelbiama, kad šiuose kursuose jau dalyvavo 400 ukrainiečių.
Tyrimas parodė, kad taip pat svarbus išlieka vaistų (19 proc.), asmeninės higienos prekių (16 proc.) bei drabužių (14 proc.) poreikis. Per visą šį laiką nuo karo pabėgusiems žmonėms išdalinta beveik 2 000 vaistinių kortelių, taip pat 160 šeimų gavo 150 eurų vertė kuponus, už kuriuos galėjo įsigyti įvairių prekių skirtų įsikūrimui, o pirmaisiais metais organizacija skyrė 330 tūkst. eurų būtiniausiems poreikiams padengti.
Pastaraisiais mėnesiais jiems taip pat buvo skirtos lėšos nuomos mokesčiui padengti, o siekiant sklandesnės integracijos, pernai rudenį buvo atidarytas migracijos informacijos centras „MICenter“, kuriame vyksta įvairūs užsiėmimai skirti ukrainiečiams.
„Kalbant apie ukrainiečių integraciją ir iš to kylančius iššūkius matome, kad kitose Baltijos šalyse, kur taip pat atliekami tyrimai, iššūkiai, su kuriais susiduriama, iš esmės nesiskiria. Lietuvoje ir Latvijoje pirmoje vietoje yra finansinis stabilumas, Estijoje – kalbos barjeras, atitinkamai 25 proc., 38 proc., ir 42 proc., kaimyninėse šalyse ukrainiečiai taip pat susiduria su ilgalaikės nuomos (Latvija – 17 proc., Estija – 21 proc.) bei įsidarbinimo iššūkiais (Latvija – 31 proc.,Estija – 33 proc.)“, – teigia E. Bingelis.
DTM tyrimas Baltijos šalyse buvo atliktas 4 kartus 2023 m, pateikiami suminiai tyrimo rezultatai.
Per dvejus metus, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 84 tūkst. ukrainiečių.
