Ieškovas reikalauja pripažinti, kad atsakovė (vienas šalies naujienų portalas) publikuotame straipsnyje pažeidė asmens garbę ir orumą, teisę į atvaizdą bei privataus gyvenimo neliečiamumą. Ieškovas teismo taip pat prašo įpareigoti atsakovę savo sąskaita per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be papildomų komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovą, paskelbiant jo pateiktą paneigimą, uždrausti atsakovei bet kokiu būdu naudoti ieškovo atvaizdą, vardą ir pavardę bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje teigiama, jog straipsnyje nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie jo vadovaujamos įmonės veiklą. Asmens įsitikinimu, atsakovė neteisėtai naudojo ne tik ieškovo atvaizdą (nuotrauką ir video medžiagą), bet ir jo vardą bei pavardę ir papildomai nurodė, jog jis yra verslininkas, mezgantis ir palaikantis verslo ryšius, todėl itin vertinantis savo reputaciją, kaip esminį įrankį pajamoms uždirbti, tad atsakovės paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, akivaizdžiai menkinantys ieškovo reputaciją, yra žalingi.
Teismui atsiliepimą pateikusi atsakovė su tokiais reikalavimais nesutinka. Atsakovė teigia, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes ieškovas nesutinka su straipsnio frazėmis, kurios yra ne konstatuojamojo, o hipotetinio pobūdžio, ir tomis, kurių autorė yra ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Atsakovė taip pat pasisako, kad ieškovo vardas ir pavardė straipsnyje naudojami tik tokia apimtimi, kiek reikalinga jį identifikuoti kaip įmonės atstovą pagal įstatymą. Atsakovė prašo ieškinį atmesti.
Į klausimą dėl tokio pobūdžio bylų žurnalistams papildomai atsakė Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Melienė.
„Bylų dėl garbės ir orumo gynimo pasitaiko, tačiau retai. Praėjusiais metais Kauno apylinkės teisme tokio pobūdžio ieškinių buvo gauta labai nedaug. Keletas tokių bylų pavyzdžių: vienoje byloje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pripažinus, kad įmonė viešoje erdvėje pažemino savo pirkėją, apkaltindama ją vagyste. Bendrovė buvo įpareigota šią informacija paneigti, o nukentėjusiajai buvo priteista 500 eurų neturtinė žala bei priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Vienas ieškinys dėl trūkumų buvo grąžintas pareiškėjui, o trečiasis ieškinys buvo visiškai patenkintas. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas už akių dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, jog atsakovas neteisėtai naudojo dviejų ieškovų atvaizdą ir išsiuntė jį į kitą instituciją, apkaltindamas asmenis „apsimestiniu lojalumu“. Iš atsakovo taip pat buvo priteistos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos bei neturtinė 500 eurų žala.
Šio konkretaus atvejo, kuris dar tik bus pradėtas nagrinėti, komentuoti kol kas negalime. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai bei žiniasklaidos laisvę. Tačiau saviraiškos laisvė, ginant asmens garbę ir orumą, gali būti ribojama, siekiant pagrįsto balanso tarp nuomonės reiškimo (ypatingai kritikos) bei kritikuojamo asmens garbės ir orumo apsaugos.
Remiantis teismų praktika, konstatuota, kad redakcinė atsakomybė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui gali būti taikoma ne tik už tikrovės neatitinkančių duomenų, bet ir už nesąžiningos nuomonės, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimą.
Taigi, kiekvienu atveju tokio tipo bylose vertinama visa turima informacija, jos kontekstas. Privaloma užtikrinti tiek saviraiškos laisvę, tiek asmenų teises į privatų gyvenimą“ – teigė teisėja Virginija Melienė.
