Anot jo, šiuo metu gynybos srityje neefektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo nėra pastebima, bet svarbu užtikrinti, kad pinigai būtų tinkamai naudojami visuose projektų etapuose.
„Prezidentas klausė, ką planuojame atlikti saugumo ir gynybos srityje. Šiuo metu kaip tik atliekame viena auditą, kuris bus baigtas netrukus – dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Bei esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo, bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė M. Macijauskas.
„Atsižvelgiame į išaugusį finansavimą ir pastangas, skiriamas sričiai, kurioje matome tam tikras rizikas ar manome, kad galėtume paskatinti tam tikrus pokyčius. Pagal tai ir nusimatome. Nėra taip, kad kažkas negerai dabar, bet mums svarbu, jog didėjantis finansavimas būtų efektyviai panaudojamas“, – komentavo jis.
Su G. Nausėda aptarė Valstybės kontrolės veiklą ir regionų situaciją
Anot M. Macijausko, susitikimo su prezidentu metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į regionuose pastebėtas rizikas. Nors, kaip paminėjo jis, institucijos negali prašyti iš Valstybės kontrolės atlikti specifinių auditų, į paminėtas problemas bus atsižvelgta.
„Svarbu išgirsti tam tikras rizikas, su kuriomis prezidentas susiduria regionuose. Tai tos rizikos tiesiog buvo išsakytos, aš jas perduosiu auditoriams“, – paminėjo jis.
Valstybės kontrolierius taip pat paminėjo, kad susitikus su prezidentu aptarė ir Valstybės kontrolės tikslų įgyvendinimą ir pastarųjų kelių metų pasiekimus. Buvo paliestos tvarių finansų, mokesčių ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų temos.
„Aptarėme taip vadinamą RRF rodiklių pasiekimą ir kaip Lietuvai sekasi. Esame atlikę auditą ir planuojame pasižiūrėti, kaip pasikeitė situacija per pastaruosius metus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
