Už neliečiamybės atėmimą R.Žemaitaičiui balsavo 77 Seimo nariai, balsavusių kitaip ar susilaikiusių nebuvo.
Pats R.Žemaitaitis į Seimą atvyko nešinas šūsniu popieriaus lapų – kaip pats teigė, tai – antradienį gautos jam palankios išvados, kurios esą „į vienus vartus sudaužė Specialiosios komisijos sprendimą“.
Politikas vėl kartojo, kad neapykantos prieš žydus nekurstė, ir toliau citavo pateiktas išvadas.
„Niekada gyvenime neskatinau ir nekursčiau prieš visus žydus sukilti – kai kas tyčia ir kryptingai, tendencingai bando šį dalyką padaryti“, – sakė R.Žemaitaitis.
Po jam nepalankaus balsavimo politikas svarstė, kad „rinkimų kampanija jau prasidėjo“.
„Startas duotas, rinkimai akivaizdūs prasidėjo, ir dabar visą šitą istoriją tiesiog reikia protingai paaiškinti žmonėms, dėl to, kas, kaip vyksta. Čia labai aišku – startas labai geras.
Jeigu jums institutas (VU Kalbos katedros institutas, – aut.past.), visi aiškina, kad jokių pažeidimų nėra, jokio antisemitinio aiškinimo nėra ir nebuvo siekiama pažeminti tautą, o buvo aiškiai įvardinami tik tam tikri asmenys ir asmenų grupės, o čia bando pripaišyti, kad visai tautai“, – piktinosi R.Žemaitaitis.
Ragino išspręsti procedūrą
Prie Seimo tribūnos pirmasis stojo sudarytos Specialiosios komisijos pirmininkas, konservatorius Bronislovas Matelis. Parlamentaras pranešė, kad jo vadovaujama komisija antradienį nutarė siūlyti Seimui tenkinti generalinės prokurorės prašymą ir iš antisemitizmu kaltinamo R.Žemaitaičio neliečiamybę atimti.
B.Matelis atkreipė dėmesį, kad pats R.Žemaitaitis komisijos posėdyje nepasirodė. Į tai politikas atrėžė, esą konservatorius komisijos nariams pateikė ne visus dokumentus, todėl jis pasirodyti nematė reikalo.
Specialiosios komisijos pirmininkas aiškino, kad komisijai tereikėjo nuspręsti, ar yra pagrindas leisti patraukti R.Žemaitaitį baudžiamojon atsakomybėn, ir toks pagrindas buvo.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat pažymėjo, kad komisijos darbas buvo procedūrinis – paprasčiausiai nuspręsta nekliudyti teisėsaugai atlikti savo darbą.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas kvietė parlamento kolegas „turėti moralinės drąsos“ ir galiausiai panaikinti R.Žemaitaičio neliečiamybę.
„Šiandien kamuolys yra mūsų pusėje, nes mes turime padėti prokuratūrai tęsti šį procesą, kuris, manau, yra svarbus tiek mums, kaip institucijai, tiek visai valstybei“, – pažymėjo jis.
Prie Seimo tribūnos stojo ir R.Žemaitaitis. Pasisakymą jis pradėjo savo stiliumi.
„Gal pradėsiu šiek tiek nuo juoko formos. Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos. Jeigu blynai nemaišyti, prašom pinigus skaityti. Čia galime perfrazuoti. Mes žydukai Lietuvos, norim Žemaitaičio mes galvos. Jei galvos negausim, tai Seimo galvą mes paimsim“, – rėžė Seimo narys.
Tiesa, R.Žemaitaičio stojo ginti dalis kolegų – Mindaugas Puidokas ir Dainius Kepenis.
„Žmonių akivaizdoje mes dorojame žmogų, kurį keturis kartus išrinko rinkėjai į Seimą ir iki šiol jie toliau jį rinks. Pažiūrėkit, kokia dabar nuomonė apie jį. Bet, kadangi yra toks žmogus, kuris gali pakenti ponams iš tos pusės (valdantiesiems, – aut.past.), mes dabar jį vėl turime sudoroti už nuomonę“, – niršo D.Kepenis.
Parlamentaras, kritikuodamas Seimo ketinimus, kirto konservatoriams, primindamas ir Kristijono Bartoševičiaus istoriją.
„Jie patys supranta, kad jų dienos jau yra skaičiuojamos. (...) Iki šiol laisvėje jūsų atstovas vaikštinėja, vaikų prievartautojas, ir nieko – laisvėje vaikštinėja, o R.Žemaitaičiui mes suvaržysime laisvę už nuomonę“, – kalbėjo D.Kepenis.
Supykdė žydų bendruomenę
Generalinės prokurorės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį pateiktas įvertinus praėjusių metų gegužės 8 dieną pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.
R.Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalijosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Dar praėjusių metų lapkritį parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas kreipėsi į KT, jog šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika.
Jei KT konstatuotų, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.