„Mūsų komisija išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros paaiškinimų, buvo daug klausimų užduota, taip pat ir dėl to, ar tai nėra politinis susidorojimas su Remigijumi Žemaitaičiu. Komisija nerado jokių požymių, kad tai būtų politinis susidorojimas, ir siūlo Seimui tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės teikimą dėl sutikimo Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – Eltai teigė komisijos pirmininkas Bronislovas Matelis.
ELTA primena, kad sausio viduryje generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Generalinės prokurorės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį pateiktas įvertinus 2023 metų gegužės 8 dieną pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.
R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalijosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Dar praėjusių metų lapkritį parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. Jei KT konstatuotų, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.
