Seimas priėmė sprendimą sudaryti komisiją, kuri teiks savo išvadą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės naikinimo. Tyrimas turi būti atliktas iki vasario 14 dienos. Tiesa, ne visos frakcijos delegavo savo atstovus į šią komisiją.
„Už“ balsavo 81 Seimo nariai, „prieš“ balsavusių nebuvo, susilaikė septyni parlamentarai.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė dar sausį kreipėsi į parlamentarus dėl R.Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Dėl to paties klausimo į Seimą ji atvyko ir pirmadienį.
„Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, pateikti kreipimosi į Seimą tekste, leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R.Žemaitaitis 2023 m. gegužės 8 d., birželio 13 d., birželio 14 d. ir birželio 15 d. socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje, paskelbdamas tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, galimai padarė Baudžiamojo kodekso 170 str. antroje dalyje numatytą tęstinį nusikaltimą“, – kalbėjo N.Grunskienė.
Dėl šios priežasties generalinė prokurorė išsakė prašymą panaikinti R.Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.
„Įvertinus jau minėtas Konstitucijos, Seimo statuto, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Todėl, siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą, bei priimti pagrįstą procesinį sprendimą dėl tyrimo baigties yra būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti Seimo narį R.Žemaitaitį baudžiamojon atsakomybėn“, – nurodė ji.
Po N.Grunskienės pasisakymo Seimo rytiniame posėdyje paskelbta valandos pertrauka, po kurios spręsta, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Po pertraukos Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma pranešė, kad Seniūnų sueigoje buvo nutarta į tyrimo komisiją deleguoti 11 narių, tačiau kai kurios Seimo frakcijos pirmadienį nusprendė komisijos veikloje nedalyvauti, todėl komisija sudaryta iš aštuonių narių.
Į komisiją deleguoti Andrius Bagdonas, Irena Haase, Andrius Navickas, Linas Slušnys, Bronislovas Matelis, Tomas Vytautas Raskevičius, Tomas Tomilinas, Dovilė Šakalienė. Jos pirmininku paskirtas B.Matelis.
Prie Seimo tribūnos stojęs J.Razma sulaukė parlamentarų iš opozicijos klausimų, tačiau į juos atsakyti tikino negalįs, nes tam nesiruošė – tyrimo komisijos sudarymas yra tik procedūrinis veiksmas.
Tuomet pasisakyti nusprendė ir pats R.Žemaitaitis.
„Jurgi, aš turiu jums tokį moralinį klausimą. Kaip jūs vertinate tokius žodžius: „Žydai nekenčia lietuvių labiau nei lietuviai žydų.“ Tai yra F.Kukliansky (žodžiai). Ir jūsų frakcijos nario K.Masiulio žodžiai: „Visos žydų moterys buvo prostitutėmis pokario metu Vilniuje.“ Kaip jūs vertinate tokius politikų viešus pasisakymus spaudoje ir televizijoje?“ – klausė jis.
Savo ruožtu J.Razma atšovė, kad parlamentaro klausimas yra visiškai nesusijęs su nutarimo projektu, kurį jis atėjo pristatyti.
„Tikrai ne atskirų žmonių pasisakymams skirtas mano teikimas“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkas.
Atsakyti panoro ir pasisakyme paminėtas konservatorius Kęstutis Masiulis: „Aš siūlyčiau tam antisemitui R.Žemaitaičiui netepti savo kakiukais kitų. Aš iš tikrųjų esu kalbėjęs televizijos laidoje, diskutavęs šita tema ir sakiau, kad labai klaidingi stereotipai kai kurių asmenų yra platinami Lietuvoje.“
„Nereikėtų tepti manęs čia savo kakiukais. O jeigu jums atrodo, kad aš transliuoju antisemitizmą, tai prašome, skųskite“, – pareiškė jis.
Prašymas panaikinti R.Žemaitaičio teisinę neliečiamybę pateiktas įvertinus praėjusių metų gegužę pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.
R.Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais.
Dėl to dar praėjusių metų lapkritį Seimas nutarė, kad yra pagrindas politiko apkaltai, ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika.
Jei KT konstatuotų, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas galėtų būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.
