„Projektas paruoštas. Bandysime dabar sutelkti tam tikrą paramą šiam projektui. Manau, galbūt jau po šios sesijos registruosime“, – Eltai pirmadienį sakė Ž. Pavilionis.
„Pavasario sesijoje, manau, galėtume ir svarstyti, ir priimti įstatymo pataisas. Ir kairė, ir dešinė, ir visos institucijos pamatė, kad yra neaptartas, nesureguliuotas skyrimo procesas, neįvardinti terminai, kurie jau dabar yra daugeliu atvejų uždelsti ir potencialiai bus uždelsti, nėra įvardintos įstatyme vidinės tvarkos, kurios galioja tik vidiniuose dokumentuose – kai kurios institucijos neigia kitų institucijų tvarkas, kas nėra teisinga“, – dėstė jis.
Politikas teigė, kad esminė nuostata numatoma įstatymo projekte – ambasadorių paskyrimo procedūrų terminai. Pasak jo, toks reguliavimas bus taikomas institucijoms, susijusioms su diplomatinių vadovybių atranka – tai ir Užsienio reikalų ministerija (URM), ir Prezidentūra.
„Yra įvardinti terminai, kurie nuo pradžios iki galo tą procedūrą įtvirtintų“, – nurodė Ž. Pavilionis.
„Dabar, pagal nerašytas taisykles, mes faktiškai visų ambasadorių skyrimus uždelsiame – kai kuriuos, net gerokai uždelsiame“, – apgailestavo jis.
Tokiu būdu, viliasi konservatorius, būtų galima rasti instrumentą, leidžiantį išvengti politinių nesutarimų, dėl kurių ambasadorių skyrimo procedūros įšąla.
„Kur yra terminai ir teisė – ten paprastai būna mažiau politinių nesusipratimų. Aišku, 100 proc. jų panaikinti negali, nes Konstitucijoje įtvirtintos tam tikros teisės, bet kiek įmanomai minimalizuoti tuos nesutarimus – kad bent jau ateityje, būsimų institucijų vadovai nepatektų į tokias situacijas, o mes, galų gale, turėtume diplomatinių atstovybių vadovus“, – aiškino URK pirmininkas.
Anot Ž. Pavilionio, Seimui apsisprendus, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d. Visgi, pažymi jis, viskas priklausys nuo parlamente kylančių diskusijų ir Seimo narių valios.
„Žinant, kad ir svarstymai, ir kiti procesai paprastai atima kartais du mėnesius, kartais ir tris – tikiuosi, kad tas įstatymas nuo liepos 1 d. taps kūnu“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą kilo suintensyvėjus URM ir Prezidentūros ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Sausio pabaigoje su ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikę URK nariai pranešė, kad imsis įstatyminių iniciatyvų aiškiau reglamentuoti diplomatų paskyrimo tvarką.
Prezidentas netruko sureaguoti į tokius siūlymus. Pasak Gitano Nausėdos, „visos iniciatyvos turi būti svarstomos Konstitucijos rėmuose“.
„Konstitucija labai aiškiai apibrėžia prezidento galias užsienio politikoje, ir jeigu tik bus kokių neatitikimų, akivaizdu, kad tokia tvarka paprasčiausiai negalės egzistuoti“, – anksčiau komentavo prezidentas G. Nausėda.
Nesutarimai dėl ambasadorių įžiebė ginčus tarp URM ir Prezidentūros dar pernai
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir URK.
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
