Skelbiant naują planą dėl ribojimų baltarusiams – dar griežtesnės politikų užmačios

Nors pasiūlymas visuomenėje sutiktas nevienareikšmiškai, politikai, matydami augančias grėsmes, užsimena apie dar griežtesnes galimas priemones.

Antradienį posėdžiavusi NSK pasiūlė nuo kovo uždaryti Lavoriškių ir Raigardo PKP, taip pat nuo pavasario drausti pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą ir kituose Lietuvos-Baltarusijos pasienio punktuose, apsispręsti dėl keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo Kenos geležinkelio PKP ribojimų.

Vilniaus rajono meras, socialdemokratas Robertas Duchnevičius, kalbėdamas apie galimą Lavoriškių PKP uždarymą, teigė matantis geopolitinius iššūkius ir suprantantis, kodėl tokie ribojimai yra reikalingi. Tačiau tuo pačiu Vilniaus rajono meras šį siūlymą ir sukritikavo.

„Kaip Vilniaus rajono merui ir gyventojui, gerai žinančiam tą teritoriją, man svarbu totaliai neapriboti autoritarinio režimo gyventojų nuo demokratijos žodžio, kontakto su mūsų valstybe. Taip pat svarbu, kad šeimos, kurios, taip istoriškai susidėliojus, turi bendrauti per pasienį, turėtų galimybę kontaktuoti“, – „Žinių radijo“ laidos metu dėstė socialdemokratas.

Taip pat Vilniaus rajono meras kėlė klausimą, kaip po tokio sprendimo atrodys Minsko plentas.

„Ir dabar kartais vakarais Minsko plentas užstatytas sunkvežimiais, nuo pat Rukainių miško pusės, ir tai yra tikrai nesaugu – ir važiuojančių gyventojų atžvilgiu, ir panašiai.

Jeigu tas srautas, o jis, važiuojant link Lavoriškių, yra tikrai nemažas, persikels į Medininkų kelio pusę, tai turėsime galbūt ir nuo Vilniaus miesto ribos sustojusių sunkvežimių. Kyla labai daug klausimų, ir man įdomu, ar Vyriausybė yra pasiruošusi į juos atsakyti. Ir kaip bus kalbama su mūsų piliečiais, kurie dėl to patirs nemažai diskomforto“, – įvertino R.Duchnevičius.

Savo ruožtu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Zenonas Buivydas laidos metu įvardijo kitas dviejų pasienio punktų uždarymo problemas.

„Vis tiek visos aikštelės, kurios yra prie pasienio, ir dabar yra pilnos – tai ir tada bus pilnos. Kad jie fiziškai stovėtų ant kelių, manau, kad to greičiausiai neįvyks, bet tikrai problemos bus ženkliai didesnės pralaidumo atžvilgiu“, – spėjo Z.Buivydas.

LINAVOS generalinis sekretorius pabrėžė, kad nei diplomatiniai santykiai, nei prekyba su Baltarusija nėra nutraukta, o Lietuva – tranzitinė šalis, todėl transporto priemonių srautai nesumažės, o eilės pasienyje didės.

„Tie du postai praleidžia 7–8 tūkst. vien sunkiojo transporto per mėnesį. Reikia įvertinti, kad ir keleiviai, ir šiaip žmonės važiuoja, todėl pralaidumas sumažės.

O smulkusis verslas, kuris yra likęs, kurie veža krovinius per postus, jiems teks mažiau pajamų“, – savo argumentus vardijo Z.Buivydas.

Šių pasienio postų uždarymas, anot jo, atsilieptų ir keliaujantiems iš Baltarusijos.

„Yra tam tikra sistema – daug žmonių, tie patys baltarusiai, atvyksta į oro uostą su keleiviniais autobusais. Girdime rusakalbius, kurie skrenda iš Vilniaus ar Kauno oro uosto – jiems tai irgi atsilieps“ – kalbėjo Z.Buivydas.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad Raigardo ir Lavoriškių PKP uždarymas – seniai lauktas sprendimas, o ribojimų, anot jo, galėtų būti ir daugiau.

„Baltarusiai Lietuvoje tai nėra tik tie, kurie turi nuolatinius ar laikinus leidimus gyventi Lietuvoje – tokių žmonių šiandien turime apie 63 tūkstančius. Bet yra apie 500 tūkst. baltarusių, kurie turi Šengeno vizas visoje Europoje. Kitaip tariant, mes tokių vizų šiandien beveik neišduodame, bet jas daug laisviau išduoda Lenkija, Vokietija ir kitos šalys.

Kai jie tose šalyse gauna Šengeno vizą, jie Europos Sąjungoje gali būti 90 dienų, ir su tomis vizomis keliauti po visą Europos Sąjungą. Ir didelė dalis baltarusių, važiuojančių per tuos punktus, kuriuos dabar uždarinėjame, yra tie, kurie neturi kokio nors teisinio statuso Lietuvoje – tai žmonės, kurie turi Šengeno vizas“, – laidos metu paaiškino L.Kasčiūnas.

O turėdami Šengeno vizas baltarusiai laisvai juda po Lietuvą.

„Jie gali važiuoti, pavyzdžiui, atgal į Minską per Vilnių, sustodami Vilniuje, čia vakarodami savaitgaliais, eidami į parduotuves, švęsdami mūsų kavinėse, restoranuose, baruose, ir dėl to šiandien mums dažnai susidaro baltarusiško, rusakalbio Vilniaus įvaizdis – nes didelis srautas tų žmonių važiuoja per Lietuvą. Uždarius šiuos du punktus, jų turėtų sumažėti“, – nurodė NSGK pirmininkas.

L.Kasčiūno turimais duomenimis, uždarius Raigardo ir Lavoriškių PKP, baltarusių srautai galėtų sumažėti 30 procentų. Parlamentaras taip pat nesibaimina kritikų argumento, kad uždarius du PKP, likę bus „užkišti“.

„Jei užkišti tie punktai, ar norės tuose punktuose stovėti?“ – klausė jis.

L.Kasčiūnas pasakojo kartu su kolegomis užregistravęs ir kitą siūlymą, kaip sugriežtinti ribojimų priemones Baltarusijos piliečiams – stabdyti leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje išdavimą.

„Tie, kas yra Lietuvoje, tvarkoje, gal leidimą prasitęs, o jeigu jie neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, leidimai bus panaikinti. Bet iš principo uždrausti leidimų išdavimą naujiems baltarusiams – tai jau leistų stabilizuoti situaciją su atvykstančiais čia dirbti“, – pristatė L.Kasčiūnas.

Jeigu tokiam siūlymui nebus pritarta Seime, L.Kasčiūnas nurodė turintis ir kitą idėją.

„Daug tų, kurie turi leidimus gyventi, grįžinėja atgal į Baltarusiją, ir tai daro reguliariai – ten turi savo šeimas, savo verslus. Tai yra jų pažeidžiamumas – represyvus režimas gali tai išnaudoti. Pavyzdžiui, režimas gali aiškiai pasakyti – jeigu nenori problemos savo šeimai, daryk kokią nors „misiją“, užduotį Lietuvoje – rink kokią nors informaciją, ką nors fotografuok.

Natūralu, kad reikia įvesti saugiklį dėl reguliariai grįžtančių į Baltarusiją – jeigu tai darai, tai netenki leidimo gyventi Lietuvoje“, – įsitikinęs politikas.

L.Kasčiūnas priminė Lietuvos tarnybų pateiktą informaciją – kad 10 proc. humanitarines vizas turinčių baltarusių yra grįžę arba grįžinėja į Baltarusiją.

„Ar galite įsivaizduoti? Esi politinis pabėgėlis, atvykęs per humanitarinį koridorių, ir vis tiek grįžti į režimą“, – saugumo iššūkius įvardijo L.Kasčiūnas.

Savo ruožtu vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas nurodė, kad šiuo metu Lietuva, turėdama keturis pasienio kontrolės punktus, lyderiauja regione.

„Tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje yra po vieną punktą, todėl logiška, kad visi srautai pasirenka Lietuvą, ir Lietuva yra labiausiai apkrauta vykstančiųjų patikromis“ – laidos metu pabrėžė viceministras.

V.Dmitrijevas atkreipė dėmesį, kad tie patys žmonės sieną kerta ne po vieną kartą, tad apkrova pasienio institucijoms – didžiulė.

„Lyginant su 2022 metais, asmenų, keliaujančių per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, skaičius išaugo 26 procentais. Užsidarius pasienio kontrolės punktams kitose šalyse, Lietuvoje apkrova didėja“, – akcentavo jis.

Tuo pačiu viceministras pabrėžė ir saugumo argumentą.

„Matome labai konkretų Baltarusijos tarnybų susidomėjimą mūsų piliečiais, keliaujančiais į Baltarusiją, ir reaguojame į tai“, – nurodė jis.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių PKP asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų. Tai 13,4 proc. mažiau nei 2022 m. Lietuvos piliečių srautas visuose kelių PKP, esančiuose prie sienos su Baltarusija krito apie 13,4 proc., o unikalių asmenų skaičius siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 proc. Suaugę Lietuvos piliečiai sieną kirto vidutiniškai 11 kartų per metus.

Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių PKP.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio laikinai uždaryti dar du – Šumsko ir Tverečiaus – PKP su Baltarusija.