LGGRTC teigimu, nepaisant politikų kalbų, reikiamų resursų Lietuvos gynėjų palaikų paieškoms nėra skiriama. Savo ruožtu parlamento atstovai tvirtina, kad pirmiausiai reikėtų susidėlioti paieškų planą, nes kol jo nėra, neaišku, kam konkrečiai trūksta finansavimo. „Man atrodo, kad visų pirma mums reikia matyti aiškų paieškų planą. Tada ir matysime realų lėšų poreikį“, – Eltai teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Todėl, siekiant paspartinti laisvės kovotojų palaikų paieškas, konservatoriams priklausanti politikė siūlo kartu su LGGRTC šiam tikslui sudaryti darbo grupę. Dėl to ketinama apsispręsti artimiausiame komisijos posėdyje.
„Laisvės kovotojų palaikų paieškos yra per lėtos. (...) Matome, kad trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, tikslių gairių ir prioritetų nusistatymo. Kyla klausimas, pagal kokius prioritetus dirbama, taip pat trūksta aiškios strategijos ir paieškos modelio. Akivaizdu, kad reiktų sutelkti pastangas ir turėti laisvės kovotojų paieškų planą“, – sakė P. Kuzmickienė.
„Tikiuosi, kad darbo grupė į šį procesą pažvelgs sistemiškiau“, – akcentavo Seimo Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė.
Politikė pažymi, kad iki šios dienos iš 20 tūkst. žuvusių Lietuvos partizanų, atrasti, identifikuoti ir garbingai palaidoti yra tik keletas tūkstančių.
„Pirmosios laisvės kovotojų paieškos pradėtos Sąjūdžio laikais. (...) Vis dėlto mūsų laukia dar dideli darbai, jeigu norime ištirti visą laisvės kovų istoriją ir deramai pagerbti tuos, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę sovietų okupacijos metais“, – teigė komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
LGGRTC: paieškų vykdymui trūksta lėšų
Savo ruožtu LGGRTC teigia, kad intensyvesnių paieškų vykdyti neįmanoma, negaunant didesnio finansavimo. Pasak centro generalinio direktoriaus vyriausiojo patarėjo Aivydo Keršulio, nepaisant to, jog partizanų palaikų paieška politikų prioritetizuojama jau ne vienerius metus, prašomų lėšų kiekio Paieškų ir identifikavimo skyrius taip ir nesulaukia.
„Partizanų palaikų paieškoms 2022 m. prašėme 300 tūkst. eurų, o gavome 108 tūkst. eurų. Tai kiek turime, su tiek ir darome. Aišku, dalį dar nuimame nuo knygų leidybos, nuo istorinių tyrimų, dar kažko ir taip 2024 metais partizanų palaikų paieškoms galėsime skirti apie 130 tūkst. eurų. Bet jei gautume 300 tūkst. eurų, tai aišku, kad trigubai daugiau padarytume“, – Eltai teigė A. Keršulis.
„Dabar iš mūsų reikalauja daryti už 50 eurų, o kišenėje mes turime 20 eurų ir mums sako „pasiimkite pinigų iš santaupų“. Tų santaupų nėra. Nes eilę metų centrui neskiriama tiek, kiek prašome“, – pabrėžia centro atstovas.
Jis pažymi, jog finansinis trūkumas yra bene vienintelis aspektas, trukdantis paspartinti laisvės kovotojų palaikų perlaidojimą.
„Yra pajėgumų, yra žmonių, archeologų, istorikų, bet nėra resursų“, – sako A. Keršulis.
Identifikavimo laukia dar mažiausiai 15 kovotojų palaikų
P. Kuzmickienė primena, jog nuoseklesnės partizanų palaikų paieškos buvo pradėtos 2021 metais, LGGRTC įsteigus Paieškų ir identifikavimo skyrių. Tokių paieškų metu, remiantis istoriniais tyrimais, buvo atrasti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, rezistento Antano Kraujelio-Siaubūno bei Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Kaip pažymi P. Kuzmickienė, šiuo metu LGGRTC pagrindinis tikslas yra atrasti Juozo Lukšos-Daumanto palaikus.
Nurodoma, jog palaikų paieškos vykdomos sulaukiant laisvės kovotojų artimųjų, gyventojų prašymų arba paties LGGRTC iniciatyva. Šiuo metu centre identifikavimo laukia dar mažiausiai 15 kovotojų palaikų, rastų 2021–2023 metais.
ELTA primena, kad pernai spalio 10 d. Seimas patvirtino XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos laisvės kovoms ir Lietuvos partizaninio karo tyrimams. Programoje numatyta, kad vienas pagrindinių valstybės prioritetų – organizuoti partizanų palaikų paieškas ir tyrimus visoje Lietuvoje.
