Aukščiausiasis teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismas buvo nepagrįstai neskyręs žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudaręs ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertų, pateikti savų argumentų.
Ieškovas šioje byloje yra Rokas Karpis, kuris yra vienturtis R.Karpavičiaus sūnus.
„Man svarbiausia – ne turtas. Noriu, kad būtų atkurtas teisingumas ir tie, kurie siekia bet kokia kaina užvaldyti mano tėvo palikimą, gautų, ko nusipelnė“, – portalui lrytas.lt sakė R.Karpis.
Net ketverius metus teismuose už uždarų durų nagrinėtoje byloje yra kovojama dėl daugiau kaip 100 milijonų eurų vertės turto, kurį mirdamas po sunkios ligos paliko žinomas verslininkas, mecenatas R.Karpavičius.
Ieškovas R.Karpis atkakliai siekia, kad būtų panaikintas jo tėvo testamentas, kuris buvo įtartinomis aplinkybėmis patvirtintas 2019 metų kovo 5 dieną, likus keliems mėnesiams iki verslininko mirties.
Prašė nagrinėti iš naujo
Aukščiausiasis teismas R.Karpio atstovės, žinomos advokatės Laimos Gerasičkinienės pateiktą kasacinį skundą priėmė praėjusių metų rugsėjo 11 dieną.
Kasacinis skundas buvo pateiktas po to, kai Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo R.Karpio apeliacinį skundą ir paliko galioti sprendimą, kurį praėjusių metų sausį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas.
Jo sprendimas buvo palankus mirusio milijonieriaus broliui Henrikui Karpavičiui ir jaunai našlei Aistei Karpavičienei.
Testamente, kuris buvo patvirtintas Kauno notarų biure, jiems užrašyta po pusę verslo, o kaunietei našlei – ir prabangios vilos Nidoje bei Tenerifėje. Pastaroji vila, esanti Kosta Adechės kurorte, priklauso Tenerifėje registruotai įmonei, todėl negalėjo būti užrašyta kaip asmeninis turtas.
Ieškovas R.Karpis ir jam atstovaujanti advokatė Laima Gerasičkinienė kasaciniame skunde prašė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis būtų panaikinta ir byla būtų perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Nesigilino į kitus dokumentus
Ilgai trukęs civilinis procesas, per kurį pasisakė daug liudytojų ir išvadas pateikė valstybės vardu veikiantys bei nepriklausomi ekspertai, po Vilniaus apygardos teismo nutarties buvo palikęs neatsakytų klausimų.
Nors byloje buvo pateikta daug medicininių ir kitų dokumentų, per procesą į juos nebuvo bandoma gilintis. Dviejų teismų sprendimai rėmėsi ekspertų psichiatrų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, išvadomis.
Pirmos instancijos teismas ekspertui buvo pavedęs atsakyti į klausimus, ar 61 metų R.Karpavičius testamento sudarymo dieną sirgo psichine liga, ar galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Ekspertas rėmėsi gydytojų, kurie operavo R.Karpavičių, parodymais. Bet jie paciento nematė po to, kai jis išvyko iš ligoninės, o liga vystėsi greitai.
Ekspertas esą neturėjo galimybių objektyviai įvertinti kitų liudininkų parodymų, bet tuo pačiu jis pateikė gana kategorišką išvadą, kad verslininkas esą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
R.Karpis prašė skirti pakartotinę ekspertizę, bet tokį prašymą teisėjas tada atmetė.
Vilniaus apygardos teismas į ieškovo prašymą atsižvelgė ir paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę.
Buvo pateikta panaši išvada kaip ir anksčiau. Ekspertinį aktą pasirašiusi psichiatrė yra susijusi su specialistu, kuris pateikė pirminę išvadą. Jie yra publikavę bendrą mokslinį darbą.
Negalėjo užduoti klausimų
Vykstant procesui Vilniaus apygardos teisme, R.Karpis ir jam atstovaujanti advokatė norėjo užduoti klausimus ekspertams, kurie atliko pakartotinę pomirtinę psichiatrinę R.Karpavičiaus ekspertizę. Bet tokia galimybė proceso dalyviams nebuvo suteikta.
Gavus ekspertizę buvo paskirtas rašytinis posėdis, o ieškovo advokatės nusiųsti klausimai nebuvo persiųsti ekspertams, taigi į juos neatsakyta.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas – pakartotinės ekspertizės aktas, tikėtina, nebuvo tinkamai ištirtas.
Klausimai, kuriuos norėjo užduoti ieškovas, buvo siejami su aplinkybėmis, kurios arba nebuvo vertintos ekspertizės akte, arba vertintos pasirinktinai ir remiantis vieno liudytojo parodymais.
Negana to, testamento tvirtinimo metu Kauno notarės biure padaryto garso įraše girdimi R.Karpavičiaus atsakymai į notarės klausimus ekspertiniame akte buvo cituojami iškreiptai.
Iš garso įrašo girdisi, kad R.Karpavičius į notarės klausimus atsakinėjo pavieniais žodžiais, kalbėjo nerišliai, neaiškiai.
Ligos alinamo testatoriaus atsakymai nebuvo logiški. Pavyzdžiui, paklausus, kam paliekamas turtas, milijonierius atsakė: „Kitiems nereikalingi, jie niekam nereikalingi“. Tuomet girdisi moterų juokas.
Viso pokalbio notarės biure metu dominavo moterų pašnekesys – reikalus tvarkė jos, o ne testatorius.
Ekspertai nevertino ir svarbios aplinkybės – testatoriaus žodžių, kad jis pasakė nematantis, kas parašyta jam pateiktame dokumente.
Nebuvo įvertintos ir nepriklausomų, didelę praktinę patirtį turinčių ekspertų išvados, kurios skiriasi nuo tų, kurias pateikė atstovai iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos.
Nepriklausomi ekspertai konstatavo, kad piktybinis smegenų auglys, vėžinė intoksikacija, šalutinis vaistų poveikis, ligos komplikacijos, sepsis neabejotinai darė įtaką paciento psichikos būklei bei gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti priimant sprendimus.
Tyrė ir ekspertas iš Madrido
Dar ruošiantis teismui Vilniaus apygardos teisme, R.Karpavičiaus sūnaus prašymu ekspertizę atliko pasauliniu mastu pripažintas ekspertas Carlos Cuadrado Gomez-Serranillos iš Madrido.
Jis ištyrė R.Karpavičiaus medicininius dokumentus, garso įrašą iš notarės biuro, kitus duomenis.
Specialistas padarė išvadą, kad dėl naviko vietos, neurologinių pakitimų, ligos raidos ir kitų veiksnių testatoriaus smegenų veikla buvo smarkiai paveikta.
„Dėl diagnozuotos daugiaformės glioblastomos ir su ja susijusių neurologinių komplikacijų R.Karpavičiui pasireiškė reikšmingas pažinimo ir valios sutrikimas.
Medicininiai įrodymai patvirtina, kad notariškai patvirtinta sutartis buvo sudaryta neturint visiško suvokimo (...). Todėl moksliniu-teisiniu požiūriu yra pagrindas abejoti tokiomis aplinkybėmis sudaryto testamento galiojimu“, – pranešė ekspertas iš Madrido.
Derino tiktai įgaliojimus
2018 metų pabaigoje ir 2019 metų pradžioje R.Karpavičius dar nebuvo išreiškęs valios pusę turto palikti kaunietei Aistei Grybauskienei, kuri sukiojosi jo palatoje, o vėliau pakeitė pavardę į Karpavičienės.
2018 metų lapkričio 20 dieną, prieš operaciją, Kauno klinikose buvo sudarytas testamentas, pagal kurį verslą būtų valdęs H.Karpavičius.
Milijonierius dar planavo vaizdo arba garso įrašo forma parengti priedą, kuriame būtų nurodęs, kaip ir kam brolis turėtų paskirstyti lėšas, gautas iš verslo ir kito turto.
Apie tokį testamentą A.Grybauskienė galėjo sužinoti prieš 2019 metų sausio 7-ąją surengtą milijonieriaus susitikimą su notare Ramute Valantiejiene. Kaunietės buvo pažįstamos.
A.Grybauskienė tada jau derino kai kuriuos klausimus su bičiule Rūta Visocnik. Ši advokatė iki tol nebuvo tvarkiusi R.Karpavičiaus reikalų ir nebuvo su juo sudariusi atstovavimo sutarties.
R.Visocnik portalui lrytas.lt yra sakiusi, kad bičiulės kvietimu lankėsi klinikose, kur buvo gydomas milijonierius, o vėliau – ir namuose, kur jis buvo įkurdintas.
Prieš susitikimą notarei nebuvo siunčiami jokie prašymai ar dokumentai, kuriais būtų sprendžiami naujo testamento klausimai.
R.Visocnik nusiuntė tik informaciją būsimiems įgaliojimams. Pagal vieną jų A.Grybauskienė būtų galėjusi tvarkyti ir naudoti patalpas, esančias Nidoje ir Tenerifėje. Buvo siekiama gauti pajamų iš nuomos.
Dar buvo rengiamas įgaliojimas, suteikęs A.Grybauskienei teisę gauti duomenis apie verslininko sveikatą ir priimti sprendimus dėl gydymo. Iki tol ji negalėjo to daryti be H.Karpavičiaus žinios.
Susitikimo su notare išvakarėse, sausio 6-ąją, 23 val. 22 min., A.Grybauskienė bičiulei nusiuntė R.Karpavičiaus pageidavimą: turtas paliekamas broliui, kuris jį paskirstys pagal paliktą priedą.
Dvi dienos prieš tai A.Grybauskienė tarėsi ir dėl tarnybinio automobilio kurį buvo gavusi kaip naujai įdarbinta gamyklos Marijampolėje darbuotoja. Buvo siekiama gauti mašiną už likutinę vertę. Bet nėra duomenų, kad verslininkas būtų sutikęs.
Galėjo žinoti apie testamentą
Testamento, dėl kurio virė kova, tekstą galimai rengė A.Grybauskienė ir R.Visocnik. Tai liudija jų susirašinėjimas.
Įrašas, kad atimama paveldėjimo teisė iš sūnaus, testamento projekte buvo paliktas galimai R.Visocnik ranka.
Advokatė milijonierių kaip liudininkė lydėjo į notarės kontorą. Po to R.Visocnik galėjo perduoti testamentą A.Grybauskienei, nors našlė viešai teigė apie jį sužinojusi tik po R.Karpavičiaus mirties.
Kodėl R.Karpavičius, dar 2019 metų sausio mėnesį kaunietei neperrašęs net automobilio, po poros mėnesių paliko jai pusę viso šimtamilijoninio turto ir dar dvi vilas?
Ar tai nulėmė staiga įsiplieskusi meilė? O gal ligos alinamas turtuolis, kai notarų biure liūdnai ištarė, kad jo turtas yra niekam nereikalingas, jau neprisiminė artimųjų? Gal tuo metu jo valią buvo paveikusi sunki liga ar kitų žmonių reikalavimai?
Tiriama ir daugiau bylų
„Lietuvos rytas“ daug kartų prašė Aistės Karpavičienės ir velionio brolio H.Karpavičiaus komentarų dėl garsiojo testamento, bet nesulaukė. H.Karpavičius tik užsiminė, kad tokia buvo jo brolio valia ir tęs jo verslą. Aistė Karpavičienė žadėjo pateikti atsakymus pasibaigus visiems teisminiams procesams.
Tuo tarpu buvusi pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė ir sūnus R.Karpis atsakydavo į visus jiems pateiktus klausimus.
Jie teigė, kad R.Karpavičiaus turtas buvo užvaldytas apgaule, o į tai įsivėlusi grupė žmonių. Galimos aferos dalyvių vardai buvo įvardyti teisėsaugai, kuri nagrinėja baudžiamąją bylą.
Kauno apygardos prokuratūroje yra tiriama baudžiamoji byla dėl galimo turto užvaldymo apgaulės būdu. Bylą ne kartą siekta nutraukti, nors nėra atsakyta į svarbius klausimus. Pastarąjį kartą ji buvo nutraukta 2023 m. liepos 7 d. Šių metų sausio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikino prokurorų nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamojoje byloje neatsakyta į esminius klausimus, nesiaiškintos svarbios aplinkybės, neanalizuoti liudininkų parodymai, o prokuratūra nedėjo pastangų, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl skirtingai nurodomų aplinkybių.
Ginčai dėl įspūdingo palikimo dar sprendžiami ir Klaipėdoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kur ieškovė yra Audronė Karpavičienė, su R.Karpavičiumi gyvenusi 40 metų. Ji siekia, kad paliktas įspūdingas turtas būtų pripažintas bendra nuosavybe ir jai atitektų jo dalis.
Sujudimas – ir anapus Atlanto
Po sunkios ligos mirusio lietuvio milijonieriaus palikimo istoriją seka ir Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida.
JAV pasirodė keli straipsniai, kuriuose minimos ir kovoje dėl įspūdingo palikimo dalyvaujančių lietuvių pavardės.
„Ši byla atidengia Lietuvos teisinės sistemos pūlinius ir atskleidžia neteisėtų susitarimų bei korupcijos apraiškas šalies teisinėje ir teismų sistemoje“, – rašė JAV leidžiamas „International Policy Digest“.
Leidinys nagrinėjo korupcijos apraiškas vienoje iš Baltijos šalių, su kuria JAV daug metų sieja partnerystė, palietė ir teismų sistemą 2019 metais supurčiusį kyšininkavimo skandalą.
„Kai kurių analitikų teigimu, virš Lietuvos teismų sistemos ir tam tikrų šalies valdžios sektorių vis dar šmėkščioja sovietmečio korupcijos vaiduoklis, ir tai rodo, kad valdžios institucijos yra susisaisčiusios su šalies oligarchais ir verslo magnatais“, – rašoma leidinyje.
Kaip vieną iš pavyzdžių amerikiečių žiniasklaida paminėjo procesą dėl R.Karpavičiaus testamento.
„Po jo (R.Karpavičiaus) mirties velionio brolis Henrikas Karpavičius ir dar vienas velioniui artimas asmuo netikėtai tapo 110 milijonų eurų vertės turto paveldėtojais. Paveldėjimo procesas vyko apeinant įprastines procedūras, o tokios netikėto palikimo gavimo aplinkybės sukėlė daug įtarimų.
Dar daugiau neaiškumo šioje situacijoje atsirado ir dėl to, kad po ilgą laiką trukusių ginčų šeimoje bei versle Raimondas ir Henrikas buvo labai atitolę vienas nuo kito. Paskutiniais Raimondo gyvenimo mėnesiais Henrikas kartu su Raimondo partnere buvo perėmę sergančio verslininko turto kontrolę“, – skelbė JAV žiniasklaida.
Ji rašė ir apie sukurptą schemą, kuria „buvo siekiama ne tik izoliuoti R.Karpavičių, bet ir paspartinti jo mirtį pasinaudojant jam nustatyta smegenų auglio diagnoze, o vėliau – pasisavinti jo turtą pasitelkiant korumpuotus valdžios pareigūnus“. JAV žiniasklaida remiasi R.Karpavičiaus artimųjų teiginiais, kad mirusio verslininko turto užgrobimas vyko H.Karpavičiaus patikėtiniui veikiant išvien su korumpuotais teisėsaugos ir teismų pareigūnais.
JAV žiniasklaidoje minimas ir advokatas, buvęs prokuroras Giedrius Danėlius, galimos jo sąsajos su aukštais Lietuvos teisėsaugos pareigūnais.
„Tai, kad šioje byloje dalyvavo ir kriminalinę praeitį turintis asmuo, šiuo metu vadinamas verslininku, turinčiu interesų Lietuvoje ir Baltarusijoje, parodo, jog prieš teisėtus Raimondo paveldėtojus buvo vykdoma afera“, – skelbė užsienio žurnalistai.
Jie paminėjo ir Arūną Pukelį, apie kurio galimą vaidmenį garsioje palikimo istorijoje Lietuvos teisėsaugai buvo pranešę R.Karpavičiaus artimieji.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, JAV neseniai yra pradėta federalinė byla, kurioje figūruoja mūsų šalies teisėsaugos pareigūnų pavardės.
