„Sunku pasakyti ar jie ėmėsi šio žingsnio dėl to, kad mūsų Seimo nariai nuvažiavo į Taivaną. Taip, tai sutapo, bet mes neturime tikslių indikacijų. Negalime to atmesti, kaip ir visais kitais klausimais. Kinija rodo, kad jie braižo raudonas linijas ten, kur jiems yra paranku. Ir tik jau po vieno ar kito įvykio valstybės informuojamos, kad peržengia vieną ar kitą liniją“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Ministras taip pat paminėjo, kad vis dar nėra gavęs atsakymų iš Kinijos diplomatų ir atstovų, kodėl vizos neišduodamos ir kiek truks ši situacija. Jis paminėjo, kad dėl šio klausimo kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas.
„Neturime jokių naujienų. Esame užklausią savo Kinijos kolegų, bet atsakymų kol kas nėra. Traktuojame tai kaip dar vieną Kinijos spaudimo priemonę Lietuvai. Informavau kolegas Europos Sąjungoje apie šias taikomas Lietuvai priemones. Bet tai yra Kinijos apsisprendimas“, – sakė ministras.
Galiausiai G. Landsbergis pabrėžė, kad jau prieš 2 metus buvo paskelbtos rekomendacijos Lietuvos piliečiams nevykti į Kiniją, kurios išlieka nepakeistos.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje G. Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
Taip pat, Sausio 20–27 d. Taivane lankėsi iš 11 asmenų sudaryta Lietuvos parlamento delegacija, kuri pirmieji susitiko su naujai išrinktu salos prezidentu.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
