Šiandien laukiu skalbimo mašinos. Pažadėjo atvežti iki pietų, sėdžiu, dirbu, bet vis tiek laukiu. Tam tikra smegenų, sąmonės dalis užsiima laukimu be manęs. Yra žmonių, kurie viską daro tikslingai, galvoja tik apie tai, kas reikia, jeigu dirba, tai dirba, jei laukia, tai laukia, man taip nepavyksta. Galvoje visuomet kažkoks Babilonas, kažkas ten kalbasi, derasi, pykstasi ir draugauja vienu metu. Na, yra visokių žmonių, juk, sako, yra netgi serijinių žudikų, nors man atrodo, kad tai „Netflix“ prasimanymas.