Šios Kauno progimnazijos mokiniai pamokas lanko kitos mokyklos patalpose, esančiose Laisvės alėjoje.
Progimnazijos mokinio Jokūbo mama Ieva (vardai pakeisti, bet redakcijai žinomi. – Aut.) į „Laikinąją sostinę“ kreipėsi itin sunerimusi – jos sūnus Laisvės alėjoje neseniai buvo sumuštas net aštuonių berniukų, tačiau mokykla esą beveik nereaguoja ir rimtų pokyčių imtis nesvarsto.
Progimnazijos direktorė savo ruožtu tvirtina – po incidento mokykla padarė viską, ką galėjo.
Dovana – nuo mokytojo?
Niekas nė numanyti negalėjo, kaip baigsis sausio 18 dieną mokykloje prasidėjęs konfliktas.
Per pertrauką lauke Jokūbas buvo užpultas kitų vaikų – šie jį apmėtė ledo gabalais.
Grįžęs į klasę Jokūbas apie incidentą papasakojo technologijų mokytojui.
„Mokytojas sako: „Tu esi višta, jei nesugebi apsiginti.“ Tada atsisuko į jį užpuolusius vaikus ir sako: „Pamokykite jūs tą Jokūbą po pamokų, kaip turi būti.“ Tad į visą šią istoriją įsivėlęs ir mokytojas, kuris paskatino vaikus smurtui, nes jam nepatiko mano vaiko elgesys per pamoką.
Yra vaikų liudininkų, kurie patvirtino, kad iš tikrųjų taip buvo šnekėta per pamoką“, – pasakojo nukentėjusio berniuko mama Ieva.
Padrąsinti mokytojo po pamokų namo einančio Jokūbo jau tykojo aštuoni bendraklasiai. Jie stipriai sumušė berniuką.
„Mano vaikas buvo užpultas gaujos – aštuonių vaikų. Po visko nubėgdami jie dar pasakė: „Čia tau nuo technologijų mokytojo, padėkok jam“, – teigė Ieva.
Grįžusį namo sumuštą sūnų mama vežė tiesiai į Skubios pagalbos skyrių. Fiksuotas sumušimas daugybinėse vietose, šlapime rasta kraujo. Moksleiviui skirtas ambulatorinis gydymas.
Priminė ir berniuko nuodėmes
Mama apie incidentą suskubo informuoti progimnazijos vadovybę. Ši sušaukė Vaiko gerovės komisiją, į kurią pakvietė tiek nukentėjusiojo mamą, tiek mušeikų gimdytojus.
„Tėvai siūlė vaikus išskirstyti į skirtingas klases. Mokyklos vadovybė pripažino, kad yra problema, bet į tėvų pasiūlymus nereagavo. Teigė, kad gali suteikti tik psichologinę pagalbą, bet ji ribota, nes mokykloje dirba tik vienas psichologas, taip pat ir socialinę pagalbą, kuri yra tiesiog gyvenimo įgūdžių pamoka, mokoma pagal programą“, – sakė Ieva.
Mokykla tėvams davė patarimą daugiau komunikuoti su savo vaikais, be to, galiausiai nukentėjusiojo mamai priminė apie paties Jokūbo seniau padarytas išdaigas.
„Užuot sprendę problemą, prisiminė mano vaiko praeityje buvusias problemas. Prisiminė, ką mano vaikas buvo padaręs bloga. Tokia vadovybės pozicija“, – teigė kaunietė.
Į susirinkimą buvo iškviestas ir, anot vaikų, įvykyje šmėžavęs technologijų mokytojas. Tik jis viską neigė, sakė pirmąsyk girdįs.
„Jis apsimetė, kad nieko nežino. Vienu metu sakė lyg girdėjęs, kad po pamokų planuota atsilyginti Jokūbui, bet po kelių minučių ir tuos savo žodžius paneigė. Progimnazijos pavaduotojas juo tikėjo ir visiškai jį palaikė“, – tikino pašnekovė.
Anot Ievos, jos sūnų sumušusių bendraklasių elgesys mokykloje anksčiau jau ne sykį buvo svarstytas.
„Vadovybė turbūt mano, kad sušaukė komisiją ir viskas tuo baigėsi“, – pridūrė ji.
Patyčios klasėje – sena bėda
Kaip aiškino nukentėjusio vaiko mama, klasėje trintis vyko jau ne vienus metus.
„Kalba eina apie mokyklos neveiksnumą nepilnamečių atžvilgiu. Tai probleminė klasė, kurioje vyksta patyčios, užgauliojimai.
Mokyklos vadovybė žino, kad taip yra, bet deda labai minimalias pastangas, kad suvaldytų situaciją. Čia labai įsisenėjęs dalykas, kurio pasekmės sausio 18-ąją buvo skaudžios“, – kalbėjo mama.
Ieva apie įvykį jau pranešė ir policijos pareigūnams.
„Dar laukiu skambučio iš tyrėjos, bet mane jau informavo, kad pareigūnai negali imtis rimtesnių veiksmų dėl incidento, nes jame veikia nepilnamečiai.
Mokyklos paprašėme parodyti vaizdo kamerų įrašus, tačiau mums paaiškino, kad juos parodys tik jei jų pareikalaus policijos pareigūnai“, – sakė ji.
Pareigūnai tikslina aplinkybes
Kauno policijos Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad policija pranešimą gavo 13 val. 53 min.
„Gautas pranešimas, kad Kaune, Laisvės alėjoje, nepilnamečiai sumušė 2012 metais gimusį nepilnametį.
Tą pačią dieną 19 val. 56 min. buvo gautas pranešimas, kad į gydymo įstaigą atvyko kitas 2012 metais gimęs nepilnametis, šiandien dalyvavęs muštynėse. Šiuo metu dėl įvykio Kauno policijoje vyksta aplinkybių patikslinimas“, – sakė O.Vaitkevičienė.
Ji pridūrė, kad apskritai pranešimai dėl smurto tarp nepilnamečių nėra dažni.
„Apskrities mokyklose mūsų pareigūnai vykdo įvairias prevencines priemones, skirtas ne tik užkardyti galimas nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus, bet ir atkreipti dėmesį į tam tikras temas, tarp jų ir patyčias, šviesti moksleivius“, – minėjo O.Vaitkevičienė.
Susipyko dėl sniego namo
Progimnazijos direktorė Loreta Levanauskienė pabrėžė: mokykla visuomet skiria didelį dėmesį patyčių prevencijai ir nedelsdama reaguoja į bet kokias apraiškas, tačiau šiuo atveju nei klasės vadovas, nei pavaduotojas informacijos neturėjo.
„Vos informacija apie po pamokų įvykusį konfliktą pasiekė progimnazijos administraciją, iš karto sušaukti Vaiko gerovės komisijos nariai bei įvykyje dalyvavusių vaikų tėvai. Susitikimas įvyko sausio 19 d.“, – aiškino L.Levanauskienė.
Direktorės teigimu, konfliktas kilo dėl to, kad Jokūbas galėjo nugriauti sniego namą, kurį visą savaitę statė jo bendraklasiai.
„Posėdyje mokinių tėvai pripažino, kad visų vaikų elgesys vienaip ar kitaip nebuvo tinkamas“, – sakė direktorė.
Pašnekovė pridūrė, jog mokykla ėmėsi veiksmų, kad tik šią situaciją išspręstų. Dar prieš posėdį su mokiniais bendravo socialinis pedagogas ir psichologas, o per posėdį su tėvais ir vaiko gerovės specialistais buvo priimti bendri susitarimai.
„Specialistai pasiūlė visiems įvykyje dalyvavusiems mokiniams skirti drausmines nuobaudas – įspėjimus už šiurkštų mokinio elgesio taisyklių pažeidimą. Taip pat stiprinti dėmesį netinkamo elgesio prevencijai ir vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymuisi. Šiuos užsiėmimus ves socialinis pedagogas, klasės vadovas ir psichologas“, – teigė L.Levanauskienė.
Direktorė pridūrė: žodinių konfliktų būta ir anksčiau dėl nukentėjusio vaiko netinkamo elgesio su bendraklasiais.
„Apie tai nukentėjusio vaiko tėvai bei mokyklos vadovai išgirdo iš kitų tėvų. Posėdyje dalyvavę tėvai išreiškė norą, kad jei ateityje Jokūbo elgesys nesitaisys, jį perkeltų į kitą klasę“, – sakė pašnekovė.
Mokytojui pavyko išsisukti
L.Levanauskienė pripažino girdėjusi nukentėjusiojo mamos skundus dėl technologijų mokytojo – esą šis išvadino jos sūnų višta ir kitus paragino jį pamokyti.
„Minimas mokytojas pateikė paaiškinimą mokyklos vadovui, dalyvavo Vaiko gerovės komisijos posėdyje ir atsakė į visus tėvų užduodamus klausimus tiek dėl mokinių elgesio pamokų metu, tiek dėl konfliktinės situacijos, tiek dėl vaikų pažangumo.
Nukentėjusio mokinio tėvai kaltino technologijų mokytoją, kad jis galimai aštrino situaciją.
Pedagogas šiuos kaltinimus paneigė, o posėdyje dalyvavusių bendraklasių tėvai, apie įvykį pasikalbėję su savo vaikais, apie netinkamą mokytojo elgesį nepateikė informacijos“, – kalbėjo direktorė.
Progimnazija šiuo metu bendradarbiauja su Kauno miesto Centro policijos bendruomenės pareigūne, kuri aktyviai prisideda prie netinkamo elgesio ir patyčių mažinimo, organizuojant paskaitas bei užsiėmimus vaikams su pagalbos mokiniui specialistais.
Progimnazijoje 2023 m. gegužės ir gruodžio mėnesiais vykdyta apklausa vaikams „Mokinių saugumas ir savijauta“ ir jų tėvams „Tėvų nuomonė apie mokinių savijautą ir saugumą“.
„Vadovaujantis anoniminių anketų rezultatais nustatyta, kad 95 proc. mokinių progimnazijoje jaučiasi saugūs ir nesusiduria su patyčiomis.
Tokie patys rodikliai gauti ir tėvų apklausoje.
Nors vykdyta apklausa parodė, kad diduma vaikų jaučiasi saugūs ir nesusiduria su patyčiomis mokykloje, tačiau šiuo klausimu dirbama sistemingai – progimnazija numačiusi ir vykdo prevencines priemones: rengia paskaitas, susitikimus su specialistais, policijos pareigūnais ir t.t.“, – pabrėžė L.Levanauskienė.
Kokia progimnazijos atsakomybė?
Jurgita Smiltė Jasiulionė
„Vaikų linijos“ psichologė
„Jei vaikas patiria elgesį, kuris skaudina, žeidžia, tuomet svarbu, kad jis ieškotų pagalbos, pasikalbėtų su suaugusiuoju.
Tėvams gali būti sunku suprasti, kad vaikas patiria patyčias, jei jis pats apie tai nepasakoja, bet yra keletas požymių, kuriuos pamatę tėvai turėtų suklusti. Vieni požymiai susiję su vaiko emocijomis – jei tėvai pastebi, kad vaikas anksčiau noriai eidavo į mokyklą, o dabar nerimauja, vadinasi, mokykloje kažkas vyksta, kas tuos jausmus kelia. Kiti požymiai – netikėti daiktų dingimai, atsiradę nubrozdinimai, kurie irgi gali byloti, kad vaiką skriaudžia bendraamžiai.
Mokyklos pozicija turėtų būti labai aiški. Kiekviena mokykla įpareigota turėti savo vidinę patyčių prevencijos ir intervencijos tvarką, mokyklos darbuotojai turi reaguoti į žeminantį elgesį. Jei vaikas kreipiasi pagalbos, jie turi pasirūpinti jo saugumu. Bet koks grasinimas su vaiku susidoroti, jį pamokyti ar kitaip įskaudinti turėtų būti vertinamas labai rimtai, net jei atrodo, kad vaikai tik žaidžia.
Be suaugusiųjų reagavimo vaikams nėra motyvacijos keisti elgesį. Labai svarbu, kad suaugusieji pripažintų problemą, o ne ją neigtų. Jei atsiranda sakymas, kad patyčios nevyksta, tada vaikai gauna žalią šviesą elgtis kaip tik nori, nes tai laikoma normaliu elgesiu.
Kalbant apie situaciją su šios Kauno progimnazijos mokiniais, galima sakyti, kad už konkretų incidentą mokykla neatsakinga, nes tai buvo ne pamokų metas ir ne mokyklos teritorija, bet mokykla atsakinga, kas toliau bus su tais vaikais mokykloje, kaip jie bendraus, ar jausis saugūs, ar galės toliau kartu dalyvauti ugdymo procese. Tai – mokyklos atsakomybė.“
