Laidos metu Prezidentūros komunikacijos užkulisius pravėręs A.Zabarauskas paaiškino, kiek šalies vadovo patarėjai savo viešuose pareiškimuose laikosi prezidento pozicijos, o kiek improvizuoja.
Politinis virvės traukimas
Ilgą laiką premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė politikos ekspertų buvo kritikuojama dėl itin blogos komunikacijos. Tačiau dabar „komunikacinę krizę“ politologai įžvelgia Prezidentūroje, ypač – dėl užsitęsusio G.Landsbergio ir G.Nausėdos konflikto skiriant ambasadorius.
G.Landsbergis ir G.Nausėda kaltinami nesikalbėjimu ir nesusikalbėjimu, dažnu atveju net teigiama, kad pagrindinė problema Lietuvoje yra būtent komunikacija.
Tačiau komunikacijos ekspertas A.Zabarauskas šiuo atveju teigia matantis du skirtingus aspektus: pirmąjį – tai komunikaciją kaip atpirkimo ožį, o antrą – ką apie Lietuvos visuomenę sako šalies viešoji erdvė.
„Kai mes dėl visų nesėkmių kaltiname komunikaciją, aš šypsausi tai girdėdamas todėl, kad tai nieko nesako apie komunikaciją. Tai kalba apie mūsų negebėjimą susitarti, bet tai nėra komunikaciniai reikalai – tai yra asmenybių reikalai. Tai parodo mūsų susiskaldymo gylį.
Ir jeigu aš dar kažkada tikėjau, kad šią visuomenę galima sutelkti, tai dabar tuo nebetikiu, ir, mano galva, tie, kas pasiims telkimo strategiją arba „kitokios politinės kultūros“ strategiją, tai automatiškai yra dirbtina, nes šie dalykai yra tiek toli pažengę, bent jau mano įsitikinimu, kad realiai to padaryti negalima. Žadėti, maivytis – galima, padaryti – ne.
Tad kai sakoma, kad „viskas gerai, bet komunikacija yra bloga“, tai tie žmonės, kurie kaltina komunikaciją, realiai pasako, jog „tas žmogus nepritaria mano nuomonei“ arba „aš nenoriu su juo rasti bendros kalbos“. Kai nori rasti bendrą kalbą ar susitarti, tai ir susitari“, – įsitikinęs A.Zabarauskas.
Tuo metu dabartinis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys G.Nausėdos ir G.Landsbergio konfliktui, anot komunikacijos eksperto, parodo, kiek mažai dėmesio skiriama iš tiesų šaliai reikšmingoms temoms.
„Gal griežtai pasakysiu, ir tegul klausytojai neįsižeidžia, nes aš sau tą patį taikau, bet mes esame išlepę, įsipatoginę sofos ekspertai, apie viską turime nuomonę, vadovaujamės butaforiniais nuomonių tyrimais, kai apklausiama 70 žmonių ir eteryje teigiama, „kad pusė gyventojų ar klausytojų nesutinka“ su kažkokia nuomone.
Vaikomės antraščių, bėgame prie dalykų, kurie generuoja greitą dėmesį, bet nedirbame su temomis, kurios yra nacionalinės svarbos, kaip, pavyzdžiui, labai stipriai mažėjantis gimstamumas“, – kalbėjo A.Zabarauskas.
Jis teigė, kad Lietuvoje šiuo metu gimstančių vaikų skaičius yra panašus į fiksuotą dar Antrojo pasaulinio karo metais.
„Man tai yra žiauri problema, kuri rodo, kad kažkas atsitiko su mūsų mąstysena, mūsų tikėjimu ir pasitikėjimu, požiūriu į vaikus. (...) Tad vietoje to, kad kelias savaites ar mėnesius diskutuotume būtent apie tai, mes valgome popkornus ir stebime, kaip dvi komandos žaidžia virvės traukimo rungtį – turiu omenyje Lenkijos ir kitų ambasadorių skyrimą. Vieni patraukia virvę į vieną pusę, kiti į kitą, o mes visi komentuojame. Kas komentuoja politinius sprendimus, kas komunikacinius, bet tai yra bullshit (liet. – nesąmonė).
Mes visi aiškiai matome, ir nereikia nei mūsų apgaudinėti, nei savęs pačių – tai yra kova dėl galios. Ir šioje kovoje dėl galios vis didinami statymai, vis didesnė žala valstybei yra statoma ant kortos. Matome tik dalelę paveikslo, nes tas paveikslas yra gerokai didesnis – dar visų jo dėmenų nematome. Bet visi yra užsiėmę šiuo stebėjimu.
O kai keli gimstamumo problemą, arba dvasingumo problemą, nuo lėkšto mąstymo prie gilesnio mąstymo, tada greitai tampi tradicionalistu, orbaniuku“, – kalbėjo A.Zabarauskas.
Ar daug gali būti improvizacijos?
Visgi, politinė drama dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo itin užkaito ir dėl pačių prezidento patarėjų pareiškimų – viešai pradėta klausti, galbūt patarėjai kalba ne prezidento lūpomis, o verčiau patys pradeda kalbėti kaip prezidentai.
Kiek prezidento patarėjai, bendraudami su žiniasklaidos atstovais, gali reikšti savo nuomonę? Kaip dažnai komunikuojamos su prezidentu nesuderintos pozicijos?
Buvęs prezidento patarėjas pabrėžė negalintis būti tikras, kaip darbas Prezidentūroje atrodo dabar, tačiau, anot jo, patarėjai su prezidentu nuodugniai išnagrinėdavo praktiškai visas temas.
„Normalu, kad prieš einant pasisakyti yra aptariamos pozicijos. Kai patarėjas eina į spaudos konferenciją ar prieš interviu, žinoma, kad pozicijos Prezidentūroje yra suderinamos. Vis tiek yra žinomos temos, kuriomis bus kalbama, todėl aptariamos tos pozicijos. Bet žurnalistai visada užduoda klausimų, ir tai yra normalu, kurie yra nesuderinti – ir aš neįsivaizduoju pokalbio, kuris eitų tik pagal suderintus klausimus. (...)
Tad natūralu, kad patarėjai gauna klausimų, kurių neaptaria su prezidentu prieš eidami į interviu. Bet tai yra ne bėda – patarėjai žino prezidento poziciją viena ar kita tema. Nuolat kalbiesi su prezidentu, kiekvieną dieną, ne po vieną valandą aptarinėji viską, kas vyksta.
Ir tada jau leidi sau improvizuoti – improvizuoti pagal tai, ką esi aptaręs kažkada, nebūtinai ruošiantis konkrečiam klausimui“, – atskleidė A.Zabarauskas.
