Problemos dėl ambasadorių
Lietuvos ambasadoriai – pastaruoju metu, ko gero, opiausias klausimas ir dabartinio G.Nausėdos konflikto su G.Landsbergiu šaltinis.
Kol ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo klausimas nejuda iš vietos, antradienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutarė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę G.Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą.
Teisininkas: prezidentas turėtų pasiskaityti savo įstatymą
VTEK išvadą įvertinęs teisininkas Algimantas Šindeikis visų pirma pasidžiaugė, kad gyvename tokioje demokratinėje valstybėje, kurios institucijos veikia taip, kad net ir aukščiausi valstybės politikai gali būti pripažinti kaip padarę nusižengimą.
Šiuo atveju, kalbėjo teisininkas, komisija, ištyrusi veiksmus, nustatė, kad G.Nausėda iš ambasadoriaus dovaną priėmė ir ja pasinaudojo neteisėtai, o toks elgesys pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą yra laikomas įstatymo pažeidimu.
Pats G.Nausėda, dar laukdamas VTEK išvados, žurnalistams aiškino, kad negalėjo supainioti interesų.
„Kaip jie galėjo būti supainioti? Ar aš kažką dariau? Ar turėčiau prieš eidamas į kiekvieną renginį klausti, kas kviečia, iš kokių šaltinių, paduoti visą klausimų sąrašą ir tik tada nuspręsti? Žinote, aš neturiu šitiek laiko ir kartais esu kviečiamas spontaniškai“, – argumentavo G.Nausėda.
Tačiau tokie pasiteisinimai teisininko neįtikino.
„Viena vertus, prezidentas apskritai negali priimti dovanų iš nieko – jis turi tai suprasti, turi pasiskaityti savo įstatymą – prezidento įstatymą, kuriame parašyta, kaip jis turi elgtis tokiais atvejais, kai gauna dovanas, kurios viršija tam tikras pinigų sumas.
O antras dalykas, kad iš tam tikrų aplinkybių, iš stringančių procesų paskiriant ambasadorius yra žinoma, kad prezidentas asmeniškai dalyvauja ambasadorių skyrimo į užsienio valstybes procedūroje. Tad šiuo atveju yra tam tikri pavaldumo santykiai tarp prezidento ir ambasadoriaus.
Ir visuomenė gali manyti, kad ambasadorius E.Bajarūnas tą dovaną organizavo ir ją įteikė dėl to, kad ateityje gautų gerą paskyrimą į kitą ambasadą, nes paskyrimo procedūroje ne paskutinį vaidmenį atliks prezidentas G.Nausėda.
Manyčiau, kad tas santykis, kuris šiuo atveju yra prastai kvepiantis, visuomenei yra suprantamas ir žinomas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino A.Šindeikis.
A.Šindeikis teigė girdėjęs G.Nausėdos pasiaiškinimus, esą jis neturi laiko įsigilinti, kur ir už kieno pinigus jis kviečiamas, tačiau tai, teisininko teigimu, yra prezidento atsakomybė.
„Gerbiamieji, mes gyvename demokratinėje valstybėje ir valstybės politikas, ypač tokio rango, koks yra prezidentas, kaip ir kiti valstybės politikai, privalo suvokti, kur jie eina. Ir jeigu jie eina, tarkime, žiūrėti operos, tai pasidomėti, kas už tai sumokės, jis privalo.
Jeigu nepasidomės, gali ateiti tokia diena, kad jis nueis į operą už pinigus asmenų, kurie apskritai yra nusikaltėliai. Tai prezidentas tiek nuovokos, ką jis daro, manau, iš tiesų turi. Ambasadų lėšos, kurios yra skirtos valstybės reprezentavimui užsienyje, negali būti skiriamos privačiam prezidento vizitui į operą“, – pabrėžė teisininkas.
A.Šindeikio manymu, niekam valstybėje jau nebeturėtų kilti klausimų, kad jeigu politikas savo malonumui keliauja į bet kokį renginį – ar tai būtų opera, ar futbolo rungtynės, tai už tai jis turi susimokėti savo lėšomis – kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai.
„Mūsų politikai negali tikėtis privilegijų vien dėl to, kad jie yra išrinkti šalies prezidentu arba Seimo nariu, ar kad jie turi teisę naudoti mokesčių mokėtojų pinigus savo asmeniniam gyvenimui, savo savišvietai, savo kultūriniams poreikiams tenkinti. Jokiu būdu“, – pabrėžė teisininkas.
Nors jokios sankcijos dėl VTEK sprendimo prezidentui nėra numatytos, A.Šindeikio manymu, šalies vadovas šiuo atveju turėtų atsiprašyti tautos.
„Šiuo atveju yra rekomenduojama bent jau atsiprašyti visuomenės. Priminsiu, kad prezidentas yra vienintelis asmuo mūsų valstybėje, kuris prisiekė tautai – visi kiti prisiekia ne tautai, o Lietuvos Respublikai ir šiuo atveju jo padėtis yra išskirtinė.
Tai jeigu jis padarė tokį pažeidimą – šiuo atveju nesilaikė įstatymo, mano požiūriu, nesilaikė dviejų įstatymų – tiek Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo, tiek Politikų elgesio kodekso įstatymo, tai tokiu atveju jis turėtų bent jau atsiprašyti tautos dėl to, kas yra padaryta, ir nesukurti situacijų, kuriose jo veikla yra neaiški ir neskaidri“, – įsitikinęs teisininkas.
Buvęs užsienio reikalų ministras: tai būtų visiška katastrofa
Buvęs užsienio reikalų ministras A.Valionis „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo, kad VTEK šiuo atveju tiesiog priėmė sprendimą, kuris išaiškino, kas iš tiesų įvyko ir kas šioje situacijoje kaltas, tačiau buvęs ministras suabejojo, ar pats sprendimas ką nors keičia.
A.Valionis pastebėjo, kad dar prieš šį VTEK sprendimą atrodė, kad ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo klausimas juda pozityvesne linkme: G.Nausėda pareiškė pasitikėjimą ministru G.Landsbergiu, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pasakė, kad santykiai tarp prezidento ir ministro yra normalūs, ir pasiūlė pradėti kalbėtis, pateiktas diplomatų sąrašas ministrui.
Todėl spekuliacijos, kad ambasadorius Lenkijoje nebus paskirtas iki pat rinkimų, A.Valionio teigimu, yra itin nemalonios.
„Tai jau būtų visiška, visiška katastrofa, jeigu net iškilus visoms toms problemoms, kurios dabar aptarinėjamos, kad Lenkijoje keičiasi Vyriausybė, kad Lenkijos prezidentas, su kuriuo Lietuvos prezidentas gali kalbėtis telefonu, atstovauja visai priešingai politinei krypčiai nei valdančioji dauguma ir jos sukurta Vyriausybė…“, – įvardijo buvęs užsienio reikalų ministras.
A.Valionis pastebėjo ir tai, kad šiuo metu apie ambasadoriaus Lenkijoje skyrimą komunikuoja nebe prezidento viešųjų ryšių patarėjai, o patarėja užsienio politikai.
„Todėl manau, kad prezidentas ištiesė ranką. Ar tai buvo šiek tiek sąlygota būsimos žinios? Nes visi tie įvykiai įvyko anksčiau, nei VTEK priėmė savo sprendimą. Bet dabar matysime, kiek apie valstybę, o ne apie asmeninius santykius ir savo ego galvoja abi pusės.
Ar ministras G.Landsbergis iš tiesų pateiks kontrargumentus, ar sutiks su kokiomis nors prezidento kandidatūromis, ar motyvuotai oponuodamas jas aptars ir pasiūlys savo kandidatūras – atsiranda galimybė kalbėtis. Prezidentūra siūlo kalbėtis, ir, perlipant per savo ego, reikia kalbėtis.
O jei kas nors norės dar skaudžiai užduoti prezidentui, tai būtų nemalonus įrodymas, kad mes kariaujame už viešuosius ryšius, už savo ego, būsimus rinkimus, o ne už valstybės užsienio politiką“, – įvertino A.Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras prisiminė ir savo paties patirtį šiame poste.
„Reikia ištiesti rankas ir pradėti kalbėtis, imti pavyzdį iš Valdo Adamkaus, kuris visada pakeldavo telefoną, ką dabar ir A.Skaisgirytė siūlo ministrui G.Landsbergiui, arba neretai aš keldavau telefoną ir išgirsdavau prezidento V.Adamkaus: „Ministre, laba diena ir ką manote?“, ir pradėdavome kalbėtis, viskas sprendėsi“, – patarė A.Valionis.
Politologas: politikai – nebaudžiami ir nekontroliuojami
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas teigė nematantis jokių prielaidų, kad šis konfliktas išsispręstų artimiausiu metu, greičiausiai ir iki pat rinkimų.
„Nematau jokių prielaidų tam, kad jie ryžtųsi perlipti per savo ego. Kodėl jie turėtų? Kas juos privers? Jie jau ketvirti metai užsiima šitais žaidimas, ir niekas per jokį savo ego neperlipo. Kas dabar pasikeitė? Niekas – jie žais toliau, artėja rinkimai, politikavimas ir savo asmeninių interesų kėlimas aukščiau visko yra faktiškai tapusi norma“, – „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo politologas.
B.Ivanovas pastebėjo, kad du politikai gali aiškintis savo santykius savotiškame sociopolitiniame vakuume, nes nėra jokios diplomatų profsąjungos, nėra visuomenės organizacijų, kurios pareikalautų politikų atsakingumo, valstybinio mąstymo.
„Deja, bet mūsų valstybės interesai yra daugiau deklaracijų lygio, interesų lygio – atitinka juos ar ne. (...) Jeigu atsitiks kažkas tokio, kas pakeis situaciją, tai bus ne konstruktyvaus darbo rezultatas, bet koks nors veiksnys, mums dabar net nežinomas. Tačiau tai, ką stebime, mano galva, yra nepriimtina“, – įvertino politologas.
O šiuo metu Lietuvos politikai, B.Ivanovo vertinimu, yra nebaudžiami ir nekontroliuojami.
„Geriausiu atveju žmonės gali nebalsuoti už juos per rinkimus, bet jiems tai mažai rūpi, nes yra institucinis reitingas – va, mūsų prezidentas trečdaliu viršys bet kokio kito kandidato reitingą tik todėl, kad jis prezidentas. Kaip ir apklausose Ingrida Šimonytė buvo laikoma geriausia premjere tik todėl, kad ji yra premjerė.
Savo politinėje kultūroje nesuformavome jokio sverto, dėl to jie jaučiasi viešpačiais“, – įvertino politologas.
