„Šiandieną visi sutariame komitete, kad mums reikėtų paruošti tam tikras Diplomatinės (tarnybos – ELTA) įstatymo pataisas, kurios tą neaiškumą derinimo tarpusavyje kandidatūrų užbaigtų. Trisdešimt metų veikė tokia nerašyta tvarka, kuri, matyt, turi būti parašyta, kad pradėtų veikti“, – žurnalistams po URK posėdžio teigė Ž. Pavilionis. Politikas akcentuoja, kad iki šiol diplomatų atrankos procedūros buvo aprašytos vidiniuose Užsienio reikalų ministerijos (URM) teisės aktuose.
„Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja. Normaliose šalyse yra bent pusė metų, kai jau visi popieriai yra sutvarkyti ir ambasadoriai sėda mokytis kalbų ar susipažįsta su tomis šalimis. Tai, manau, kad toks bendras sutarimas komitete buvo rastas ir bandysime sujungti visi jėgas, žinant, kad tie įstatymo pakeitimai užtrunka, o laiko nėra“, – sakė komiteto pirmininkas.
Visgi Ž. Pavilionis viliasi, kad iki to, kol bus priimti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai, institucijos sugebės rasti tinkamiausius kandidatus į ambasadorių pozicijas. „Čia nėra kalba apie šį arba kitą prezidentą. Visi prezidentai ir visos vyriausybės gali panašioje situacijoje atsidurti, jeigu nebus geranoriškumo. Tai, manau, kad visų tikslas yra pabandyti tą sutarimą surasti“, – pabrėžė jis.
Ž. Pavilioniui antrino ir URK pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys. Pasak jo, pastaruoju metu dėl ambasadorių skyrimo išryškėjusias teisines spragas reikia spręsti. „Mes turime tokią paprotinės teisės situaciją, kai Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kokiu būdu ambasadorių kandidatūros atsiranda Užsienio reikalų komitete. Būtent ši spraga (...), kai susiklosto toksiški santykiai tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento, gali kelti tokias patines situacijas“, – žurnalistams sakė G. Surplys.
„Tai pagrindinis dalykas tai, ką ir reikia įrašyti į įstatymą, kad kaip tarp Vyriausybės ir prezidento aptartos kandidatūros atkeliauja į Užsienio reikalų komitetą ir per kiek laiko“, – pridūrė jis.
Politikas džiaugiasi, kad komiteto posėdžio metu ministras taip pat patikino pasistengsiantis kuo skubiau atrasti sutarimą su prezidentu dėl ambasadorių skyrimo. „Šiandieną mes išgirdome tokį viltingą ministro patikinimą, kad jis yra pasiruošęs susitikti su prezidentu ir aptarti kandidatūras, kurios figūruoja, kad būtų galima kuo greičiau paskirti ambasadorius pirmiausiai Lenkijoje, po to ir visose kitose valstybėse“, – sakė jis.
ELTA primena, kad į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas Gitanas Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot G. Nausėdos, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.
Dėl šio prezidento sprendimo konservatorius Matas Maldeikis kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (PAKK), prašant įvertinti, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybinės paslapties.
